Verslininkų skaičiavimais, kol kas labiau apsimoka atsivežti produkciją iš Kinijos nei atvirkščiai. Panašiai dirbti planuoja ir viena didžiausių Lietuvoje metalinių vamzdžių apdorojimo įmonių.
„Vokiečiai, prancūzai, britai dirba smarkiai – tai kuo mes prastesni. Būtų galima ten nusipirkti kažkokių kompleksinių dalių, pusfabrikačių, kuriuos galima panaudoti mūsų gamyboje, ruošiant galutinį produktą, kurį parduodame kitose Europos šalyse“, – sakė „LT Technologies“ pardavimo vadovas Aldas Kikutis.
Savo nišos Kinijoje ieško ne tik stambios įmonės. Tekstilininkai viliasi įsitvirtinti Kinijos mados rinkoje – pasiūlyti lietuvių dizainerių modelių.
„Tikrai apsimokėtų darbo jėgą samdyti ten ir pardavinėti produktą ten. Kiniečiai, ypatingai jaunimas, labiau orientuojasi į importinę, ne kinišką prekę“, – teigė Vilniaus modelių namų direktorė Jolanta Mikalajūnienė.
Pasak ekspertų, kinai gali pasigaminti, dažniausiai nukopijuoti, bet ką. Tad tikintis sėkmingo pardavimo šioje milijardinėje rinkoje būtina juos nustebinti – aukštomis technologijomis arba originalia produkcija.
„Galėčiau paminėti grybus, uogas ar medų – absoliučiai nišiniai produktai, kurie surado savo rinką“, – pasakojo Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovė Lina Vaitkevičienė.
„Mūsų kelias – turime savo kokybę kelti naujausiomis technologijomis, ne antrinėmis kažkokiomis perpirktomis. Tada su tomis prekėmis išeiti į pasaulinę rinką – mes negalime pasiūlyti masinių produktų“, – aiškino profesorius Gediminas Mačys, Regioninių studijų asociacijos ekspertas.
Iš rankieji kinai pastaruoju metu kritikuojami dėl prastos kokybės ir net žalingos produkcijos. Europos Komisija siūlo griežtinti kokybės reikalavimus kiniškiems žaislams.
