"Galioja taisyklė, kad išlaidų apribojimas ir biudžeto subalansavimas yra svarbiausia infliacijos sutramdymo priemonė, - sako valstybės vadovas. - Raginu Seimo narius balsuoti už taupų kitų metų biudžetą ir taip sušvelninti galimą šalies ekonomikos nuosmukį".
Prezidento nuomone, nesubalansavus 2008 metų biudžeto, tai bus labai sunku padaryti 2009 metais, nes ekspertai prognozuoja lėtėjančius ekonomikos augimo tempus. Lietuvos ekonomikos plėtrai gali atsiliepti pabrangę energetikos ištekliai, neaiškios JAV ir Europos ekonomikų augimo perspektyvos.
"Jau dabar privalome ruoštis ateičiai ir galvoti, kaip valstybės institucijos galėtų tinkamai reaguoti į sparčiai augančias kainas", - pabrėžia prezidentas V. Adamkus.
Lapkričio 28 d. Vyriausybė pakartotinai pateikė Seimui patikslintą 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jį lydinčių kitų teisės aktų projektus.
Atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes ir Lietuvos ekonomikos realijas, Vyriausybė pasiūlė Seimui kitų metų nacionalinio biudžeto asignavimus papildomai padidinti šiek tiek daugiau nei 300 mln. litų.
Įstatymo projekte prognozuojama, kad nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis kitąmet sieks 29,4 mlrd. litų, o tai 7,2 mlrd. litų daugiau nei šiemet, o išlaidos bus 6,8 mlrd. litų, arba 28,8 proc. didesnės nei šiemet ir sudarys 30,4 mlrd. litų.
Valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis 2008 m. sudarys 25,6 mlrd. litų, o tai 33,1 proc. daugiau negu planuojama gauti šiemet. Kitų metų valstybės biudžeto išlaidos bus 28,7 proc. didesnės nei šiemet ir sieks 26,6 mlrd. litų. Projekte numatyta, kad Lietuva kitais metais iš ES biudžeto gaus 5112,8 mln. litų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą sudarys 1050 mln. litų.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tikina, kad geriau jokio valstybės biudžeto nei toks, koks pateiktas Seimui dabar, ir ragina politikus jo netvirtinti. Be to, instituto ekspertų nuomone, jau ateinančiais metais valdžia turėtų subalansuoti biudžetą, mažinti valdžios skolą bei valstybinio sektoriaus finansavimą.
"Ne maisto, kuro ar būsto kainos šalyje auga sparčiausiai, o valdžios paslaugos. Lietuvos statistinei šeimai visos valdžios paslaugos kitąmet kainuos 21 643 litus, o šiemet ši suma siekia 16 802 litus. Jei 2008 m. nacionalinis biudžetas liktų toks pat, koks šiemet, būtų galima ne tik mažinti, bet ir iš viso atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio. Dabartinio biudžeto projekto tvirtinimas būtų žalingesnis Lietuvai nei jo netvirtinimas", - teigia LLRI.
LLRI ragina Seimą subalansuoti biudžetą mažinant valstybinio sektoriaus finansavimą. 2008 m. padidės visų trylikos ministerijų asignavimai, o iš 21 Vyriausybės įstaigos ir kitų valstybės institucijų lėšos sumažės tik trimis įstaigoms, kitoms planuojamas lėšų padidėjimas nuo 7 iki 91 proc. Ekspertai siūlo peržiūrėti tokio didelio valstybės išlaidų augimo būtinumą, atsisakant neefektyvių programų ir mažinant valstybės aparatą.