Lietuva taip pat patenka tarp tų valstybių, kuriose kiniškų prekių importo apimtis stipriai lenkia eksportą į Kiniją.

Kinijos ambasadorė Lietuvoje Yang Xiuping sako, kad penkerius metus iš eilės augimas prekybos apimtys tarp Kinijos ir Europos Sąjungos augo po 20 proc. Šių metų pradžioje jos sudarė 250 mlrd. JAV dolerių (apie 580 mlrd. Lt).

Tiesa, kaip pažymi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas, deficitas sudaro pusę šios sumos.

„Tačiau Kinija nesiekia tokių rezultatų. Mes norėtume, kad būtų balansas“, – sako ambasadorė.

Aiškinasi priežastis

Pasak K. Sadausko, ES ėmėsi aiškintis, kas lemia prekybos su Kinija deficitą ir kaip to galima išvengti. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo, paaiškėjo, kad viena to priežasčių yra tai, jog juanis – reguliuojama valiuta, kurią nutarus atpiginti kartu atpinga ir Kinijoje gaminamos prekės.

Be to, ilgą laiką užsienio šalimis siūliusi tik prekes, Kinija imasi eksportuoti ir paslaugas. „40–60 proc. visų eksportuojamų prekių ir paslaugų sudaro tos, kurioms reikia daug kapitalo ir žinių“, – pažymi K. Sadauskas.

Pasak jo, daug įtakos dideliam prekybos deficitui turi ir tai, kad Kinijoje pagaminama daug produkcijos, o patys kinai linkę taupyti.

Tokios tendencijos sąlygoja menką vidaus vartojimą. Dėl to lieka daug prekių, kurias prisieina eksportuoti.

„Dideles Kinijos eksporto apimtis lemia ir tai, kad jų bendrovės menkai apmokestinamos, o akcininkams grąžinama tik menka pelno dalis. Tad akcininkai reinvestuoja taip dar padidindami gamybos apimtis“, – kalba K. Sadauskas.

„Galiausiai, – priduria pašnekovas, – ir tos įmonės, kurios perkėlė gamybą į Kiniją taip pat prisideda prie Kinijos eksporto didinimo. O tokių įmonių yra ne tik iš Europos, bet ir iš pačios Azijos“.

Anot pašnekovo, ES gali Kiniją paspausti, kad pakeltų juanio kursą ar siekti, kad padarytų prieinamesnį priėjimą prie Kinijos rinkos. „Galiausiai, ES gali investuoti į technologijas ir tapti konkurencingesne“, – mano K. Sadauskas.

Kiniją tik atranda

Užsienio reikalų ministerijos Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Lina Antanavičienė skaičiuoja, kad pernai Lietuvos ir Kinijos prekybos apyvarta sudarė apie 500 mln. JAV dolerių (apie 1,16 mlrd. Lt).

Pašnekovės duomenimis, iš jų eksportas sudarė 18,7 mln. JAV dolerių (apie 43,4 mln. Lt). Jis buvo 36 proc. didesnis nei 2005 metais. Praėjusiais metais importas iš Kinijos sudarė 464 mln. JAV dolerių (apie 1,07 mlrd. Lt). Tai 28 proc. daugiau nei 2005 metais.

Pasak L. Antanavičienės, Kinijoje vidutinė klasė auga, todėl ji tampa stabilia importuojamų prekių vartotoja.

Tačiau, kaip sako pašnekovė, investuotojai iš Lietuvos Kinijoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius.

„Kiek mums žinoma, pora logistikos kompanijų iš Lietuvos yra įsteigusios atstovybes Šanchajuje. Apie tai kalba ir bankas „Snoras“. Anksčiau perkelti gamybą į Kiniją galvojo tekstilininkai“, – apie lietuvių verslo ambicijas kalba L. Antanavičienė.

Jonas Čičinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, sako, jog investuoti į Kiniją lietuviai nedrįsta matydami, kad šioje šalyje auga atlyginimai. „Konkuruoti su paprastomis prekėmis mes nesugebame, o sudėtingų technologijų, tarkime, lėktuvų, lokomotyvų, pasiūlyti negalime“, – kalba J. Čičinskas.

Eksportas augs

J. Čičinsko žiniomis, prognozuojama, kad ateinančiais metais Kinijos eksportas didės 15 proc., importas – 17 proc.

Tačiau akademikas atkreipia dėmesį, jog Kinijos eksportas iki šiol buvo žymiai didesnis nei importas. Todėl džiūgauti dėl kiek didesnių pastarojo rodiklio prognozių dar ne laikas.

J. Čičinskas pastebi, kad didžiausias prekybos disbalansas tarp JAV ir Kinijos.

„Deja, šis neatitikimas nesibalansuoja. Kinija negali stabdyti eksporto. Tačiau Kinija neišleidžia iš eksporto gautų pinigų, o už juos perka JAV obligacijas. Taip Kinija JAV duoda pinigus, kuriais vėliau JAV atsiskaito už Kinijos prekes“, – aiškina J. Čičinskas.