„Ypač kai darbuotojas suserga po to, kai jam pareiškiamas drausminis papeikimas ar būna pričiuptas išgėręs“, – pasakojo jis.
„O kur dar vasara: jei tik gražus oras, sergamumo lygis padidėja. Gripas taip neatsiliepia kaip vasara“, – sutinka Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.
„Sodros“ tarybos pirmininkas Vytautas Zimnickas priduria, jog simuliuojama ir norint susitvarkyti mokslus universitete, o Plungės pramoninkų sąjungos prezidentas Jonas Varkalys tvirtina, esą naudos apie ligą sumelavę darbuotojai randa susitarę dėl papildomo darbo bei taip užsitikrinę tiek pašalpą, tiek algą.
Gydytojai „atostogauti“ išleidžia noriai
Pasak V. Zimnicko, per pirmąjį šių metų pusmetį darbdavių prašymu buvo patikrinti beveik 6,4 tūkst. apie ligą pranešusių darbuotojų.
„47,7 proc. nedarbingumo pažymėjimai buvo iškart užbaigti, gavus „Sodros“ kreipimąsi“, – pabrėžė jis.
Todėl tiek verslininkai, tiek valdininkai priekaištauja gydytojams, kurie neva dažnai pernelyg noriai išleidžia darbuotojus „atostogų“.
„Gydytojas suinteresuotas, kad jam būtų priskirta kuo daugiau pacientų. Tai natūralus dalykus. Dėl to kai kuriais atvejais jie būna nuolaidūs pacientui“, – kalbėjo V. Ziminckas.
Nuostoliai – ir įmonėms, ir valstybei
Dėl darbuotojų melų darbdaviai sakosi patiriantys pastebimų nuostolių bei priduria, kad simuliantai kenksmingi ir visai valstybei.
G. Mikulskas aiškina, kad atsiliepia ne tik išmokos, kurias susirgusiam pirmąsias dvi dienas moka įmonė, bet ir tai, jog norėdama užtikrinti gamybą, bendrovė privalo turėti didesnį kolektyvą.
„Darbdaviai praranda produktą, kurį galėjo pagaminti ir nuo jo sumokėti mokesčius“, – antrina J. Varkalys.
Dėl nedarbingumo pažymų gausėjimo tuštėjančiomis kišenėmis nepatenkinta ir nuo trečiosios dienos darbuotojui pašalpą skirianti „Sodra“.
Pasak V. Zimnicko, Lietuvoje išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius per pastaruosius kelerius metus beveik padvigubėjo ir vien per devynis šių metų mėnesius jų išduota 758 tūkst.
Nedarbingumo pašalpoms fondo skirtos lėšos šoktelėjo dar labiau ir šiemet jau siekia 424,9 mln. Lt.
„Žinoma, didėja ir pats darbo užmokestis, kiek didesnis apdraustųjų skaičius, tačiau tai nėra rodikliai, kurie galėtų daryti tokią įtaką“, – sakė V. Zimnickas.
Nori daugiau kontrolės
Problemai spręsti darbdaviai norėtų didesnės valstybės institucijų pagalbos, tačiau galimybių kontroliuoti griežčiau neatsisakytų ir patys.
„Nesutinku, kad viskas būtų palikta tik darbdaviams, mes sąžinigai mokam mokesčius, gaminam produktą, gerbiam sąžiningus darbuotojus“, – sakė J. Varkalys.
Tačiau „Sodros“ valdybos direktorius Mindaugas Mikaila tuo metu teigia, kad, pavyzdžiui, patikrinti didesnio nedarbingumo lapelių kiekio pagrįstumą pačiai „Sodrai“ būtų sudėtinga.
„Pagal dabartinę tvarką, apie ligą mes sužinome jau po paties fakto – darbdavys duomenis pateikia, kai darbuotojas grįžta į darbą“, – aiškina jis.
Tiesa, anot M. Mikailos, nuo kitų metų liepos numatoma įvesti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuris išsyk būtų matomas valstybės darbuotojams, tačiau jis pripažįsta, kad tokia sistema nebus privaloma ir gydytojai ją taikys ne tik pagal galimybes, bet ir norus.
G. Mikulskas savo ruožtu siūlo sugriežtinti pažymėjimų išdavimo kontrolę.
„Arba reikia leisti pačiam darbdaviui teisėtomis priemonėmis vykdyti priežiūrą“, – siūlė jis.
„Galime išsaugoti konfidencialumą apie darbuotojo sveikatos būklę, bet informuoti apie tai, koks režimas jam turi būti taikomas, suteikti darbdaviui teisę sudarius komisiją tą darbuotoją patikrinti.
Jei režimo sąlygų nesilaikoma, pavyzdžiui, darbuotojas randamas girtas ar jo nėra namuose kelias dienas iš eilės, tuomet reikia kontakto, ką galima skubiai informuoti“, – aiškino G. Mikulskas.
