Kazeinas širvintiškiams kelia nemalonius prisiminimus – dėl pilamų atliekų į šalia Širvintų esančius tvenkinius gyventojai vėjuotomis dienomis jautė ypač nemalonų kvapą, o šalia tvenkinių gyvenusiems žmonėms smarvė buvo tapusi niūria kasdienybe.

Naujai įsteigta bendrovė „Širvintų pieninė“ bus jau ketvirtoji, ketinanti pradėti veiklą buvusios pieninės teritorijoje. Prieš tai veikusios pieno perdirbimo įmonės bankrutavo.

„Širvintų pieninės“ 100 proc. akcijų valdo Klaipėdoje registruota bendrovė „Eksimeta“. Ši bendrovė taip pat valdo dalį „Marijampolės pieno konservų“.

Maisto pramonėje naudojamas kazeinas – baltymai, išskirti iš nugriebto pieno veikiant jį sieros, druskos ar kitomis rūgštimis. Išsivysčiusių šalių aplinkos apsaugos reikalavimai yra labai griežti, valymo įrenginiai – itin brangūs, todėl šiuo metu Lietuvoje nė viena pieno perdirbimo bendrovė neužsiima kazeino gamyba.

Apie planus – tik puse lūpų

„Kiekvieno naujo investuotojo atėjimas naudingas savivaldybei, tačiau kai kurios bendrovės vykdydamos gamybą turi šalutinių poveikių“, - pripažino Širvintų vicemeras Alfredas Astikas.

Širvintų savivaldybės vadovai jau buvo susitikę su pieno perdirbėjais, tačiau iš jų tesužinojo, kad „Širvintų pieninė“ iš aplinkinių rajonų žemdirbių supirkinės pieną bei jį atsiveš iš Suvalkijos ir Žemaitijos. „Apie kazeiną technikos direktorius neminėjo, tik užsiminė, kad pieninėje bus gaminami pieno produktai“, - teigė A. Astikas.

Vilniaus reginio aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius DELFI patvirtino, kad praėjusią savaitę departamentas gavo „Širvintų pieninės“ planuojamos ūkinės veiklos „Pieno perdirbimo ir kazeino gamybos atnaujinimo“ informaciją planuojamos ūkinės veiklos atrankai.

Aplinkosaugininkai dar nagrinėja pateiktą informaciją ir artimiausiu metu turėtų teikti išvadą, ar pieno perdirbėjams reikės atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

R. Masilevičiaus teigimu, „Širvintų pieninei“ nėra išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Naujai įsteigta bendrovė rugsėjo 14-ąją aplinkosaugininkų paprašė perrašyti anksčiau pieninėje veikusios bendrovės „Žalmargės pienas“ leidimą, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas.

Kadangi leidimas nebuvo atnaujintas, gamyba ketinančiai užsiimti „Širvintų pieninei“ nurodyta atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Bankroto nuostoliai - iš valstybės biudžeto

Pernai bankrutavusi ir jau iš įmonių registro išbraukta bendrovė „Žalmargės pienas“ buvo trečioji įmonė, veikusi dar sovietiniais laikais pastatytos pieninės patalpose. Širvintų mero pavaduotojas prisimena, kad prieš kelerius metus miestelio gyventojai dėl kazeino gamintojų patyrė didelių nepatogumų, dėl to skundėsi ir aplinkosaugininkams, ir savivaldybei.

„Pieno išrūgų atliekos buvo vežamos į rezervuarus, kurie yra vos už 5 kilometrų nuo Širvintų, - sakė A. Astikas. - Tai prieštaravo aplinkosaugos reikalavimams, dėl to aplinkos apsaugos institucijos perdirbėjams išduodavo leidimus dirbti tik metams ar dviems. Jie turėjo susitvarkyti, kad išrūgos nebūtų vežamos į rezervuarus, tačiau tai labai brangiai kainavo. Verslininkai žinojo, kad leidimai nebus pratęsti, todėl po poros metų bankrutuodavo ir... pakeitę registraciją vėl pradėdavo veiklą. Tai buvo toks verslininkų žaidimas“.

Vicemero žiniomis, „Širvintų pieninėje“ ketina dirbti keletas buvusių „Žalmargės pienas“ vadovų. „Matyt naujieji savininkai juos pasitelkė kaip gerus specialistus“, - svarstė A. Astikas.

Vilniaus apygardos teismas spalio 31-ąją bankrutavusį „Žalmargės pieną“ išbraukė iš įmonių sąrašo. Bendrovė neturi jokio turto, jos įsipareigojimai sudaro beveik 7 mln. litų. Turto bankui įmonė liko skolinga 355 tūkst. litų.

Garantinio fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismą informavo, kad „Žalmargės pienas“ darbuotojų atlyginimams iš Garantinio fondo skirta 145 tūkst. litų.

Norėtų tikėti pažadais, bet...

Kazeino gamintojai Širvintų savivaldybės vadovams ne vienerius metus kėlė nemažų rūpesčių. Nors buvusiam merui Vytui Šimonėliui vietos pieno perdirbėjai žadėjo, kad tvenkinius, į kuriuos buvo pilamos kazeino gamybos proceso metu susikaupusios atliekos (jose yra įvairiausių cheminių junginių), bus galima ne tik žvejoti, bet ir maudytis, pažadai ir teliko pažadai.

Aplinkosaugininkai tvirtina, kad šiuo metu nemalonaus dvoko širvintiškiai jau nejaučia, tačiau padariniai gamtai kol kas neišvyko. „Tam reikia daug laiko“, - sakė jie.

Pasak vicemero, „Širvintų pieninė“ yra davusi pažadą, kad atliekų neveš į tvenkinius. „Norėčiau tikėti, kad tokių problemų kaip anksčiau neiškils, - sakė A. Astikas. – Bendrovės technikos direktorius mums aiškino, kad dabar tokių atliekų nėra, jie dirba pagal ES technologijas, kurios yra daug protingiau sudėliotos“.

Aplinkosaugininkai įsiklausys į širvintiškių nuomonę

Ar „Širvintų pieninė“ gali širvintiškius užtikrinti, kad jie netaps dar vienos įmonės įkaitais? „Marijampolės pieno konservų“ valdybos pirmininkas bei „Eksimetos“ direktorius Raimondas Karpavičius DELFI patvirtino, kad koncernui priklausanti pieninė ketina užsiimti kazeino gamyba, tačiau savo planų nedetalizavo.

„Užtenka, kad Širvintų istoriją žinojo visa Lietuva“, - sakė R. Karpavičius. Į raštu pateiktus DELFI klausimus jis taip ir neatsakė.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas žada, kad visos priemonės, kurios reikalingos „Širvintų pieninė“ daromo poveikio aplinkai mažinimui, bus numatomos tolimesniuose poveikio aplinkai vertinimo ir/ar projektiniuose dokumentuose. Jie bus parengti ir suderinti su atsakingomis institucijomis, be to, šiame procese taip pat galės dalyvauti suinteresuota visuomenė.

„Jei poveikio aplinkai vertinimo procese bus priimtas spendimas dėl veiklos leistinumo, prieš išduodant įmonei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą bus pareikalauta, kad įmonė būtu įdiegusi visas galimas taršos mažinimo priemones ir, kad jos poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai būtu minimalus ir išmetami teršalai neviršytų normų“, - tikino R. Masiliauskas.

Nors aplinkosaugininkai nesitaiksto su pažeidėjais, buvę „Žalmargės pieno“ savininkai dėl milijoninių pelnų sugebėjo gamybą vykdyti be reikalingų leidimų. Širvintų rajono apylinkės teismas yra konstatavęs, kad net beveik keturis mėnesius kazeino gamintojai neteisėtai vykdė gamybinę veiklą be nustatyta tvarka išduotų leidimų ir sudegino beveik 62 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų bei neteisėtai į atmosferą išmetė 0,1876 t azoto oksidų ir anglies monoksido.

Už šį pažeidimą „Žalmargės pieno“ vadovui buvo skirta maksimali 1 800 litų bauda.