Išaugus biuruose dirbančių žmonių gyvenimo ir darbo tempui, vis daugiau darbuotojų išsivysčiusiose šalyse ima jausti chronišką nuovargį. Kai kurie nuo pat ryto, kiti – antroje dienos pusėje žvalgosi minkštesnio daikto galvai priglausti. Tačiau nuo minčių apie saldų snūstelėjimą daugeliui tenka gintis vienu po kito maukiamais puodeliais kavos.
„Žmogus toks jau sukurtas, kad galėtų dieną nusnausti. Tai diktuoja biologinis paros ritmas, bet visuomenė neleidžia. Tačiau mieguisti darbuotojai gali pakenkti verslui, nes daro daugiau klaidų, o keliolikos minučių trukmės snūstelėjimas pakelia nuotaiką ir grąžina žmonių produktyvumą“, – mintis JAV žiniasklaidoje dėstė Bostono universiteto profesorius Billas Anthony.
Miegą tyrinėjanti San Diego Salko biologinių studijų instituto mokslininkė Sara Mednick, parašiusi knygą apie trumpo pogulio naudą, teigia, kad nereikėtų painioti gilaus miego su trumpu popietiniu tonizuojančiu snūstelėjimu, kuris neturėtų trukti ilgiau nei 20-30 minučių.
Tokiam poguliui anapus Atlanto yra projektuojami specialūs poilsio kambariai, gultai. O Lietuvoje į tokią galimybę skeptiškai žvelgia tiek darbdaviai, tiek sveikatos specialistai.
Reikia naikinti priežastis
Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja neurologė Raminta Masaitienė teigė, kad reikia ieškoti mieguistumo priežasčių ir su jomis kovoti, o ne kurti galimybes snausti per pietus.
„Nemažai žmonių šiais laikais dirba nenormaliu krūviu, nepailsi, todėl juos kamuoja mieguistumas. Mano nuomone, reikėtų spręsti darbo organizavimo ir sveikatos problemas, o ne visus dieną migdyti. Miegas yra labai individualus dalykas, ir vieniems dienos pogulis gali padėti, kitiems – pakenkti“, – sakė V.Masaitienė
Jeigu sveikas, darbingo amžiaus žmogus, išsimiegantis naktį, darbe turintis ne per didelį krūvį, vis dėlto jaučiasi mieguistas, anot gydytojos, jis turėtų paieškoti mieguistumo priežasčių.
„Paprastai tokiems žmonėms neturėtų kilti poreikis nusnausti darbe. Be to, jeigu jie imtų miegoti per pietus, gali atsirasti problemų – bus sunkiau užmigti naktį, gali pasikeisti miego struktūra. Todėl sveikiems, darbingo amžiaus žmonėms, gyvenantiems normaliu ritmu, nerekomenduočiau eiti dienos pogulio“, – kalbėjo V.Masaitienė.
Tiesa, ji pripažino, kad apie 12–14 val. dienos žmogus įpuola į vadinamąją fiziologinę mieguistumo duobę.
„Tas popietinis apsnūdimas neturėtų trukdyti susikaupti, kenkti darbo kokybei“, – teigė ji.
Pasitaiko išimčių
Tačiau yra ir išimčių. Pietų miegas rekomenduojamas žmonėms, perkopusiems per penktą dešimtį.
Dienos pogulis gelbsti tuos, kurie dirba naktinį ar pamaininį darbą – tai naktį, tai dieną. Jei nuovargį jaučia žmogus, turintis sveikatos sutrikimų, jam taip pat rekomenduojama dieną nusnausti.
„Yra tokia neurologinė liga narkolepsija. Ji pasireiškia nevalingais mieguistumo priepuoliais dienos metu. Narkolepsija sergantiems žmonėms, norintiems apsisaugoti nuo šių priepuolių, rekomenduojama dieną prigulti“, – sakė V.Masaitienė.
Bet kuriuo atveju, poilsio kambariai, kuriuose galima išsitiesti, išgerti kavos ar arbatos, atsipalaiduoti, anot jos, yra labai sveikintinas dalykas.
„Tačiau tai nereiškia, kad visiems dieną reikia miegoti. Būtų idealu, jei darbdaviai sudarytų sąlygas numigti dieną tiems žmonėms, kuriems iš tiesų reikia, turintiems sveikatos sutrikimų“, – sakė ji.
Neleidžia darbo pobūdis
Lietuvos bendrovės į idėją snūstelėti per pietus reaguoja įvairiai. „Teo LT“ atstovas spaudai Antanas Bubnelis sakė, kad bendrovė nesišaipo iš galimybės leisti darbuotojams numigti per pietų pertrauką.
„Bet esame paslaugas teikianti organizacija, ir tokios tvarkos negalėtume sau leisti. Dirbant mūsų darbą nepriimtina, kad darbuotojas būtų nepasiekiamas. Pogulį darbe gali leisti įmonės, kurių darbas nesusijęs su klientų aptarnavimu, kūrybininkai. O mes stengiamės, kad mūsų darbuotojai gerai pailsėtų po darbo ir per pertraukas – mokame už sporto sales, turime poilsio namus“, – dėstė A.Bubnelis.
O „Lietuvos draudimo“ personalo vadovė Virginija Mikutienė gana kategoriškai atmetė mintį apie tokio pobūdžio poilsį.
„Kaip pasijustumėte atėję pas mus ir radę miegančius darbuotojus? Manau, negalime sau leisti tokio dalyko. Gal pietiečiams tai įprasta, bet mūsų šalyje vargu ar prigytų. Tai nėra priimtina idėja – geriau protingai paskirstyti darbo krūvį, pasirūpinti, kad darbuotojai pailsėtų, būtų sveiki ir darbingi“, – sakė ji.
Anot jos, įmonėje prigijo kitokia atsipalaidavimo ir bendravimo tradicija – kiekvieną penktadienio rytą bendradarbiai susirenka neformalaus pašnekesio prie arbatos.
Neatsisako galimybės
Tačiau ryšių su visuomene specialistams pietų meto miegas – nėra svetimas ir nepriimtinas dalykas.
Bendrovės „Integrity“ vadovas Arūnas Pemkus teigė, kad kolektyvas svarstęs įrengti miego kambarį.
„Dirbame konsultavimo darbą, tad svarbiausia yra rezultatas. Kiekvienas projektų vadovas dirba pagal savo tempą ir kliento reikalavimus. Gali prireikti pradėti darbą ir 6 val. ryto. Tada iškyla poreikis nusnausti. Galvojome apie tokį poilsio kambarį, bet fiziškai tam neturime galimybės – nėra vietos. Gal kada ir atsiras“, – pasakojo A.Pemkus.
Tačiau pats jis abejoja, ar naudotųsi tokia galimybe. „Mane tai pristabdytų. Penkiolikos minučių neužtektų, o po valandos būčiau apsimiegojęs“, – sakė A.Pemkus.
Kitos viešųjų ryšių agentūros „Idea Prima“ darbuotojams, apsnūstantiems po pietų, pasisekė labiau.
„Mes neseniai persikraustėme į naujas patalpas, kur bus įrengtas savotiškas antras aukštas. Ten padėsime čiužinių ir įrengsime 4–5 vietų miegojimo patalpą“, – pasakojo agentūros direktorius Paulius Tamulionis.
Kaip ir „Integrity“ bendrovės vadovas, jis sakė, kad taip elgtis verčia aplinkybės, mat agentūros darbuotojai savarankiškai planuoja savo darbo laiką ir kai kurie pradeda dirbti 6–7 val. ryto arba darbe užsisėdi iki išnaktų.
„Geriau sudaryti jiems sąlygas numigti ir atsigauti, nes kitaip kris darbo našumas. Kai kurie darbuotojai, šiaip ar taip, miegodavo galvas ant stalų padėję. Bet tai nepatogu“, – teigė P.Tamulionis.
