„Be ginčo didesnio objekto čia nepastatysi, klesti nepasitikėjimo sindromas, o nesibaigiantys ginčai dėl bet kokio naujo projekto tapo neigiama miesto įvaizdžio dalimi“, – per šią savaitę surengtą konferenciją, skirtą nekilnojamojo turto problemoms, sakė J.Bučas.
Žinomas Kauno architektas Audrys Karalius įsitikinęs, kad šiuo metu miestas valdomas vadovaujantis šešėlinės ekonomikos principais – konkuruoja ne idėjos, bet pažintys. Tai atstumia kūrėjus ir investuotojus.
„Kaune viskas vyksta kitaip nei civilizuotame pasaulyje. Sumanymą turintis investuotojas per pažintis patenka į savivaldybę, ir jo projektas palaiminamas“, – „Kauno dienai” pasakojo A.Karalius.
Nekilnojamojo turto ir investicijų požiūriu Kauną jau lenkia ne tik Vilnius, bet ir Klaipėda. Kodėl?
„Todėl, kad seni pažįstami yra užtūpę visas investicines landas. Naujiems talentams prasiskverbti yra be galo sudėtinga“, – neieškodamas aptakių žodžių sakė A.Karalius.
Aptarnauja savus
Potencialūs investuotojai pasigenda toliaregiško miesto valdžios požiūrio, nekuriami investuotojams įdomūs projektai. Pavyzdžiui, Vilniuje neseniai susivienijusios septynios architektų komandos nebeveikiančią pramoninę teritoriją pavertė vienu įdomiausių investicinių projektų.
„Užuot medžiojusi investuotojus, valdžia laukia, kol nudvės stambus gyvūnas (sklypas – red. past.), kurį paskui būtų galima sudraskyti ir pasidalyti gabalais“, – metaforiškai lygino A.Karalius.
Anot architekto, taip atsitiko ir su „Žalgirio“ stadionu. Jis buvo numarintas, o vėliau čia išaugo prekybos miestelis „Molas“. Viešajam interesui realizuoti idealiai būtų tikusi Vilijampolės erdvė palei santaką. Tačiau žemė grąžinta savininkui ir dabar čia projektuojami namai su garažais.
Anot A.Karaliaus, prieš pusantrų metų architektų sąjungos atstovai savivaldybėje kėlė ir Aleksoto aerodromo problemą. Buvo siūloma svarstyti, kaip šią teritoriją panaudoti tikslingiau.
A.Karaliaus akimis, Kaunas yra potencialus vakarietiškos kultūros miestas.
„Nerasime naftos, deimantų, aukso, nesame sostinė. Todėl turėtume būti atviri idėjoms, naujiems projektams“, – pabrėžė A.Karalius.
Klesti biurokratai
Kaltinimus miesto valdžiai dėl lėtapėdiškumo patvirtino ir „Kauno dienos” kalbinti verslininkai. Bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Antanas Butkus skaičiuoja, kad, įsigijus sklypą be detalaus plano, dokumentų tvarkymas iki statybos leidimo trunka dvejus metus, statyba dažniausiai trunka perpus trumpiau.
„Sudėtinga imtis naujų projektų ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Klaipėdoje, nes ydingi yra mūsų šalies įstatymai, per daug biurokratizmo“, – sakė A.Butkus.
Jam pritarė bendrovės „Mitnija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimundas Mickūnas. Anot jo, tvarkyti reikalus per „priekines“ savivaldybės duris Kaune sudėtinga – tam reikėtų labai daug laiko ir kantrybės. Šiuo metu su „Impuls“ komanda projektą Kaune vystanti bendrovė pusę metų laukia savivaldybės leidimo remontuoti viešąją automobilių stovėjimo aikštelę.
„Kai kalbamės su valdininkais, rodos, jie supranta, įvertina, bet dokumentų vis dar nepavyksta sutvarkyti“, – pasakojo R.Mickūnas.
Penkiolika metų gyvenamųjų namų projektus Kaune vystantis bendrovės „Būstuva“ generalinis direktorius Edvardas Galvanauskas sako, kad jeigu jis darytų verslą taip, kaip miesto politikai politikuoja, jau seniai būtų bankrutavęs.
„Valdininkai gyvena iš mūsų, verslininkų. Turėtų skatinti, o ne stabdyti, bet dabar yra priešingai“, – kalbėjo E.Galvanauskas. Anot jo, dėl biurokratų nemaža dalis verslininkų investuoja kituose miestuose arba net užsienyje.
