„Ekrano“ varžytinėse – tikros kainos paieškos

„Ekrano“ bankroto administratorius planuoja iki Kalėdų grąžinti buvusiems įmonės darbuotojams kelis milijonus litų. Tai įvyks, jeigu kas nors, kaip įprasta, nepaskųs tokio sprendimo. Dar greičiau – iki lapkričio vidurio bankroto administratorius tikisi išsiaiškinti, ar rinkoje apskritai egzistuoja kaina, kurią kas nors yra pasiryžęs sumokėti už visą „Ekrano“ įmonę.

Pirkėjų oficialiai bus klausinėjama, kiek jie galėtų mokėti už įmonės nekilnojamojo turto dalis. Atrodo, neišvengiama, kad įmonės nekilnojamasis turtas bus „supjaustytas“ kaip pyragas ir parduotas gabalais.

Kalėdoms – trys milijonai

Bankrutavusios bendrovės „Ekranas“ kreditorių komitetas galu gale paskelbė, kad sutinka, jog bankrutavusios kineskopų gamyklos pastatai būtų parduodami ne kaip viena prekė, o atskirai. Tam prireikė net keturių nesėkmingų bandymų varžytinėse parduoti visą įmonę.

Tame pačiame susirinkime buvo nuspręsta, kad jau laikas sumokėti dalį skolų bendrovės įkeisto turto turintiems bankams ir darbininkams.

„Per varžytines esame pardavę žaliavų, įrenginių ir kitokio turėto „Ekrano“ turto, todėl yra susikaupę šiek tiek pinigų. Kreditoriai nusprendė, kad laikas pradėti juos dalinti, – „Verslo vartams“ sakė bendrovės bankroto administratorius Gintaras Gelčys. – Jeigu niekas neapskųs tokio sprendimo, iki Kalėdų darbininkams grąžinsime du tris milijonus litų skolos.“

Iš viso darbininkams „Ekranas“ dar yra skolingas 9,5 milijono litų. Dabartinė skola jiems sudaro 48 procentus visos bendrovės bankroto dieną buvusios skolos. Dalį bendrovės įsiskolinimo darbininkams padengė Valstybės garantinis fondas. Visa žlugusios kineskopų gamyklos skola siekia 299 milijonus litų.

Kainas diktuos pirkėjai

Darosi akivaizdu, kad 2006 metų oficialiai skelbta „Ekrano“ finansininkų ataskaita, kad bendrovės turtas vertas 502 milijonų litų, buvo iš piršto laužta. Iš karto vos tik buvo paskelbti tokie skaičiai, daugelis finansininkų tikino, kad rinkoje tas turtas vertas kur kas mažiau. Tai šių metų pradžioje patvirtino ir bendrovės bankroto administratoriaus samdyti nepriklausomi turto vertintojai. Jie „Ekrano“ nekilnojamąjį turtą (NT) įvertino tik 67 milijonais litų. Tuo metu šie skaičiavimai buvo pavadinti rekomendacinio pobūdžio analize, tačiau „Ekrano“ NT varžytinės sparčiai artėja prie tos „rekomendacinės“ kainos.

Pirmose dvejose varžytinėse „Ekraną“ buvo bandoma parduoti už 300 milijonų litų. Iš esmės ta kaina buvo ne kas kita, o tarsi varžytinių lubos. O jų aukštis buvo nustatytas pagal bankrutavusios kineskopų gamyklos skolą – 299 milijonus litų.

Trečiose varžytinėse bendrovės NT buvo bandoma parduoti už 118 milijonų, o ketvirtose – už 112 milijonų litų. Abu kartus nesėkmingai, nes neatsirado nė vieno norinčiojo pirkti. Būtent po paskutinių varžytinių, kaip jau buvo minėta, kreditoriams trūko kantrybė ir jie davė leidimą pardavinėti „Ekrano“ NT dalimis.

Tiesa, kol kas įmonės bankroto administratoriui pavesta galutinai išsiaiškinti, ar yra šalyje bei užsienyje nors vienas potencialus visos įmonės pirkėjas.

„Bandysime išsiaiškinti, ar apskritai yra norinčiųjų pirkti visą „Ekrano“ įmonę. Ir jeigu toks ar tokių atsiras, esu įpareigotas išsiaiškinti, kiek jie pasiryžę sumokėti, – pripažįsta G.Gelčys. – Tuo pačiu metu bus ieškoma ir atskirų objektų pirkėjų.“

Kitaip tariant, pirkėjams suteikta galimybė patiems pasakyti, kiek, jų manymu, rinkoje yra verta „Ekrano“ įmonė. Pirkėjų pasiūlymai buvo pradėti rinkti spalio 26 dieną. Visi jie svarstyti kreditoriams turi būti atiduoti lapkričio antroje pusėje.

„Taigi dabar pasakyti, kaip smulkiai įmonė bus dalijama į atskiras varžytinių prekes, ir apskritai ar bus dalijama, negaliu. Gali būti, kad noro pirkti visą įmonę niekas nepareikš, tačiau įmanoma, kad atsiras pasiryžusiųjų įsigyti pusę ar trečdalį įmonės, – aiškino G.Gelčys. – Neskubame skelbti daug smulkių varžytinių, nes nenorime užkirsti kelio stambesniems investuotojams.“

Pinigų neužteks

Tačiau jau aišku: ar varžytinės bus labai sėkmingos, ar nelabai – didžioji dalis kreditorių liks prie suskilusios geldos.

Bankroto paskelbimo dieną – 2006 metų balandžio 20-ąją – buvo teigiama, kad tik 1,5 procento turto yra neįkeista.

Įkaitų turėtojai – komerciniai bankai – yra pareiškę 178,9 milijono litų vertės kreditorinių reikalavimų. Įmonė daugiausia liko skolinga SEB Vilniaus bankui – 73 milijonus litų. Kaip jau buvo minėta, pirmos eilės kreditoriams – darbuotojams – skola siekia 9,3 milijono litų, „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – 26,7 milijono litų. Dar yra ir trečios eilės kreditorių. Visa skola – 299 milijonai litų.

Didelė tikimybė, kad „Ekrano“ varžytinės kreditoriams pavyks atgauti kur kas mažesnę sumą nei 100 milijonų litų. Per paskutines varžytines neatsirado nė vieno norinčiojo už visą 209 tūkstančius kvadratinių metrų „Ekrano“ gamybos plotą pakloti 112 milijonų litų.