Pasak Ūkio ministerijos užsienio prekybos departamento vadovo Rimanto Šegždos, valstybė šiek tiek kalta, kad dėl importo muito vartotojai priversti mokėti daugiau, tačiau muitu ginama naftos produktų gamintoja - "Mažeikių nafta", valdoma Rusijos koncerno "Jukos". Jo teigimu, Vyriausybė yra sutartimi įsipareigojusi nebloginti įmonei verslo sąlygų.
Tuo tarpu Naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas teigė, kad muitų mažinimas kompensuotų degalų kainų kilimą kitų metų pradžioje, kuris neišvengiamas dėl privalomojo naftos produktų atsargų kaupimo ir akcizo didinimo dyzeliniams degalams.
Nuo kitų metų akcizas dyzeliniams degalams turėtų padidėti net 19,4 proc. - iki 860 litų už toną. Finansų ministerijos skaičiavimais, degalinėse litro degalų vidutinė kaina pakiltų net apie 15 centų (8 proc.). Benzino akcizas nesikeis.
M.Palijansko teigimu, dėl privalomojo naftos produktų atsargų kaupimo ir akcizo dyzeliniams degalams didinimo šis kuras brangtų net 20 centų už litrą, benzinas - 6-8 centais.
Be to, anot jo, jei muitas nemažės ir reikės kaupti privalomąsias naftos produktų atsargas, miręs degalų importo verslas nebeatsigaus. Importiniai degalai turėtų užimti bent 20 proc. rinkos, kad veiktų rinkos mechanizmai ir būtų konkurencija.
Nuo 5 iki 15 proc. muitai buvo padidinti 1999 metais, prieš JAV bendrovei "Williams International" investuojant į "Mažeikių naftą". "Williams" konsultantas Aleksandras Abišala tuo metu aiškino, kad tokio sprendimo ekonominė logika yra "Mažeikių naftos" apsauga nuo pigaus degalų importo, jei tektų importuoti naftą per Būtingės terminalą, ir dėl to didėtų įmonės naftos produktų kaina.
Dabar A.Abišala, anot dienraščio, teigia visada sakęs, kad muitai reikalingi dėl Rusijos energetinių išteklių kainų reguliavimo. Jei Rusija savo naftos bendrovėms leistų laisvai pardavinėti savo produkciją, kainos Rusijoje susilygintų su pasaulinėmis ir jokių degalų muitų Lietuvoje nebereikėtų taikyti, nes Mažeikių įmonė laisvai galėtų konkuruoti.
Dabar gi Rusijoje ribojamas naftos eksportas, vidaus rinkoje reguliuojamos jos kainos. Nafta mažiausiai trečdaliu pigesnė negu pasaulinėje rinkoje, todėl su rusiškais naftos produktais "Mažeikių nafta" negali konkuruoti.
R.Šegžda aiškino, kad Lietuvoje tepalus gaminančios bendrovės "Pemco kuras" ginti visai neverta, nes ji įsiveža tepalus ir tik pagerina jo kokybę, maišydama su priedais.
"Pemco kuro" vadovas Valdas Tekorius norėtų, kad Vyriausybė mažintų tepalų importo muitą tik nuo kitų metų spalio, kad bendrovė spėtų perorientuoti savo produkcijos rinkas, nes dabar Lietuvoje parduoda 31 proc. tepalų. Be to, nieko nežinojusi apie valdžios planus įmonė pradėjo 4 mln. litų vertės investicinį projektą.
Pernai "Pemco kuro" rinkos dalis siekė apie 40 proc., šįmet ji sudaro 26 procentus.
Paklaustas, ar ministerija yra kalbėjusi dėl muitų su naująja "Mažeikių naftos" šeimininke "Jukos", R.Šegžda atsakė neigiamai. Jis tik teigė, kad pačios "Mažeikių naftos" komercijos padalinio darbuotojai nepritaria muitų mažinimui.
Premjero patarėjas Saulius Spėčius dienraščiui tvirtino, kad rengiamoje derybų su "Jukos" dėl 1999 metų "Mažeikių naftos" privatizavimo sąlygų strategijoje nėra numatyta nieko dėl muitų degalams sumažinimo.
M.Palijanskas sakė, kad sumažinus muitus išloštų pati "Mažeikių nafta", nes žmonės nebeįpirks jos gaminamų dyzelinių degalų ir naudos suskystintas dujas. Dabar "Mažeikių nafta" dėl muitų Lietuvos vartotojų sąskaita uždirba kur kas daugiau negu parduodama produktus kitose Baltijos šalyse. Parduodant estams ir latviams produktų kaina mažesnė 10 procentų.
"Mažeikių naftos" marketingo direktoriaus pavaduotojas Stasys Ilakis sakė dar neskaičiavęs, kokie būtų muitų naikinimo padariniai gamyklai. Aišku viena, kad atsirastų galimybė įvežti mažiau kokybiškų degalų.
Jo teigimu, "Mažeikių nafta" nėra monopolininkė, nes užima per 80 proc. rinkos. Kadangi niekas nedraudžia importuoti degalų be jokių muitų iš Vakarų šalių, tarkim, Suomijos bendrovė "Neste" įveža 98 benziną.
Lietuvos laisvosios rinkos viceprezidentės Rūtos Vainienės nuomone, valdžia yra suteikusi privilegiją "Mažeikių naftai" ir tai pateikiama kaip vietos rinkos apsaugos argumentas, nors iš tikrųjų tai yra vietos vartotojų žlugdymo įrankis.
"Jei yra importo muitas, brangsta ne tik importuojamas kuras, bet sudaromos sąlygos vietos gamintojui pardavinėti degalus aukštesnėmis kainomis negu būtų konkurencijos sąlygomis", - aiškino R.Vainienė.