„Prieš porą metų studentas, siekdamas įgyti patirties, sutikdavo dirbti ir už minimalų atlyginimą. Tačiau šiandien studijas baigęs ar bebaigiantis jaunuolis savo kompetenciją vertina mažiausiai 1,2 tūkstančio litų“, – pabrėžė „Prime People“ direktorė Aušra Delonaitė.
Anot jos, lojalių darbuotojų atlyginimai auga lėčiau – daugeliu atveju vos perkopia minimalaus atlygio kartelę.
Kadangi dėl emigracijos labiausiai nukentėjo fizinei darbo jėgai imlus sektorius, kai kuriose įmonėse darbininkai uždirba daugiau negu įmonių vadovai.
Pavyzdžiui, statybininkai šiuo metu uždirba apie 3 tūkstančius litų, o aukštesnės kvalifikacijos meistrai – dvigubai daugiau.
Algos toliau didėja
Per šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė alga padidėjo 20,5 procento. Analitikai prognozuoja, kad iki metų pabaigos darbo užmokestis dar didės 9–15 procentų.
„Prime People“ apklausa rodo, kad patyrusios biuro administratorės per mėnesį uždirba nuo 2 iki 3,5 tūkstančio litų. Šios srities naujokės sutinka dirbti už 1,5 tūkstančio litų. Pardavimo specialistai siekia uždirbti nuo 2 iki 5 tūkstančių litų per mėnesį.
Patyrusį rinkodaros specialistą sudomintų 3,5–6 tūkstančių litų alga. Buhalteriai uždirba nuo 2 iki 3 tūkstančių litų, o vyriausiasis finansininkas – iki 6 tūkstančių litų. Patyrę programuotojai ir informacinių technologijų specialistai darbą keistų, jei būtų siūloma nuo 4 iki 6 tūkstančių litų. Mažiau patirties turintys jų kolegos dirba už 2–3 tūkstančius litų.
Aukštesniosios grandies vadovai (pardavimo, rinkodaros, finansų, technikos direktoriai) per mėnesį uždirba nuo 4 iki 12 tūkstančių litų. Aukščiausiojo vadovo atlyginimas – nuo 2,5 tūkstančio (mažoje įmonėje) iki 20 tūkstančių litų.
Lojalumas tirpsta
Bendrovės „TNS Gallup“ tyrimų duomenimis, Lietuvos darbuotojai yra mažiausiai lojalūs, palyginti su kitų Europos valstybių gyventojais. Pagrindinė problema – daugiau nei pusė šalies dirbančiųjų nesijaučia pakankamai motyvuoti, nėra patenkinti gaunamu atlyginimu. Todėl sparčiai didėja darbuotojų kaita – už tą patį darbą siekiama gauti didesnį atlyginimą.
„Ieškantieji darbo įsitikinę, kad darbdavys nesutiks didinti atlyginimo 20–40 procentų, o keičiant darbovietę tiek pagausinti pajamas įmanoma“, – aiškino A.Delonaitė.
Šis reiškinys, anot jos, skatina darbuotojus keisti darbovietę, joje išdirbus ne daugiau kaip dvejus metus. Be to, tai didina ir lojalių darbuotojų nepasitenkinimą – įmonėje jokių rezultatų nepasiekęs naujokas nuo pirmos darbo dienos uždirba tiek pat arba daugiau negu senbuvis.
Ryškėja dar viena darbo rinkos tendencija – derybose dėl atlyginimo kalbama apie visą gerovės paketą. Galimų darbuotojų jau nestebina seni motyvavimo būdai – nemokami pokalbiai mobiliuoju telefonu, apmokamos automobilio kuro sąskaitos ar narystė sporto klube. Šiuo metu labiau paklausios su švietimu susijusios motyvavimo priemonės.
Darbuotojai siekia galimybių mokytis, tobulinti profesinius įgūdžius bei asmenines savybes apmokant įmonei. Populiarėja ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotos priemonės: sveikatos ar gyvybės draudimas, papildomas pensijų kaupimas, kreditų įmokų mokėjimas.
Ieško sprendimų
Kauno avalynės gamybos bendrovės „Tauras“ technikos direktorius Bronislavas Stonkus „Kauno dieną“ tikino, kad didžioji dalis įmonės darbuotojų – senbuviai.
„Pirmiausia algas didiname lojaliems darbuotojams, nes juos vertiname, stengiamės išsaugoti“, – B.Stonkus skaičiuoja, kad per šiuos metus darbo užmokestis bendrovėje padidėjo apie 10 procentų. Daugelis iš aštuoniasdešimties darbuotojų „Taure“ dirba po 20 ir daugiau metų. Labiausiai trūksta, anot jo, siuvėjų, avalynės gamybos specialistų ir avalynės taisytojų.
„Priimame nepatyrusius žmones ir juos mokome patys“, – sprendimo būdą nurodė B.Stonkus.
140 darbuotojų vadovaujantis bendrovės „Kauno stiklas“ direktorius Evaldas Sauliūnas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia motyvavimo priemonė – darbo užmokestis. Kuo daugiau moki, tuo didesnė tikimybė išsaugoti darbuotoją. Bendrovėje dažniausiai keičiasi nekvalifikuoti darbuotojai, specialistai darbą keičia rečiau.
