„Rinka jau subrendo. Iki šiol tarptautiniai tinklai neskubėjo. Laukė, kol dirvą išpurens vietos žaidėjai – tas pats „McDonald’s“ ir kebabinės. Pastarųjų sparti plėtra mums buvo kaip indikatorius, kad greitojo maisto pirkėjų jau yra pakankamai daug“, – teigė bendrovės „Fast Foods“, iš koncerno YUM įsigijusios teisę naudoti KFC ir „Pizza Hut“ prekės ženklus, komercijos direktorė Gintarė Cvirkaitė.
Vadovės įsitikinimu, tik dabar mūsų šalyje atsirado greitojo maisto vartojimo kultūra. Kaune įsikūrusio KFC pirmo mėnesio veiklos rezultatai jau viršijo lūkesčius. Planuojama ir sparti plėtra, apie kurią direktorė kol kas plačiau nekalba.
Didmiesčiai ir kurortai
„Kursimės penkiuose didžiuosiuose, tačiau nesakome, kad mūsų tinklas nepaplis ir ma˛esniuose miestuose. Nedidelių gyvenviečių rinkų kol kas netiriame“, – atviravo G.Cvirkaitė, pripažįstanti, kad vien gyventojų skaičius dar nieko nerodo. Pavyzdžiui, greitojo maisto užkandines vilioja kurortai – Druskininkai, Palanga, – kur poilsiauti susirenka nemažai žmonių.
„McDonald’s“ plėtrą skaičiuoja kiek kitaip – koncerne galioja nuostata, kad restoranų neverta atidaryti mieste, kuriame gyvena mažiau nei 120 tūkst. žmonių. Tačiau taikantis prie vietos rinkos plėtros, strategija gali keistis.
„Lietuva, palyginti su valstybėmis kaimynėmis, nėra didelė rinka, todėl korporacija ilgai negalvojo apie plėtrą. Manau, greitai viskas pasikeis“, – tikino Virginija Girulska, „McDonald’s“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.
Skirs milijonus
Investicijos į „Pizza Hut“ tinklo veiklą Lietuvoje jau siekia 1,2 mln. litų. Vien atidaryti KFC užkandinę kainavo 900 tūkst. litų. „McDonald’s“ per dvylika veiklos metų Lietuvoje investavo 38,5 mln. litų. Visi šio tinklo restoranai, išskyrus vieną –Gedimino prospekte Vilniuje, buvo specialiai pastatyti.
Suomijos greitojo maitinimo restoranų tinklas „Hesburger“ į naujus restoranus Lietuvoje per artimiausius metus planuoja investuoti 1,6 mln. eurų (apie 5,5 mln. litų).
Tačiau tai neprilygs investicijoms Latvijoje ir Estijoje, kur tinklas per artimiausius 12 mėnesių plėtrai skirs atitinkamai 10 mln. eurų (34,6 mln. litų) ir 5 mln. eurų (17,3 mln. litų).
„Didžiausia problema tinklo plėtrai – tinkamų patalpų ir darbuotojų stygius. Bet tai nesustabdė mūsų planų“, – akcentuoja suomių kompanijos atstovai.
Nakties gėrybės
Šiandien „McDonald’s“ turi 6 restoranus – keturis sostinėje ir po vieną Kaune bei Klaipėdoje. Penkiose iš šių įstaigų įdiegta „McDrive“ sistema vairuotojams aptarnauti. Visos maitinimo įstaigos įsteigtos korporacijos lėšomis. Kitaip nei Lenkijoje, kurioje veikia daugiau nei 200 restoranų – nemaža jų dalis dirba pagal frančizės sutartis.
Apie plėtrą korporaciją galvoti verčia auganti apyvarta. Per šių metų pirmą pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pajamų gauta 49 proc. daugiau. 2006 m. Lietuvoje aptarnauta 2,5 mln. klientų. Visa korporacija pasaulyje per dieną pamaitina 47 mln. žmonių.
„Apyvartą labai didino tai, kad 2006 m. „McDrive“ pradėjo veikti visą parą. Apyvarta išaugo beveik 50 proc. Tokio efekto tikrai nelaukėme“, – džiaugėsi V.Girulska.
Sąžiningas žaidimas
„Manau, apyvartos augimą lėmė ir tai, kad mes ne˛aid˛iame kainomis. Norėdami už tiek pat parduoti produktą tikrai nemažiname porcijų, ką galima pastebėti kai kuriuose tinkluose. Vis dėlto infliacija ir mus privertė šiek tiek branginti patiekalus. Tačiau kainas didinome tik pagal realų infliacijos lygį. Iš to papildomai uždirbti nesiekėme“, – tikino V.Girulska.
Vadovės nuomone, tokia rinkodara pasiteisino, nes tinklo restoranai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tapo vietomis, kur galima nebrangiai pavalgyti.
„Manau, rinką pasidalys didieji greitojo maisto tinklai. Tokios kebabinių plėtros jau niekada nebus. Aišku, jie turės savo nišą, tačiau veikiausiai didžiosios rinkos dalies nebeteks“, – įsitikinusi G.Cvirkaitė.
Įtiko tik daržovės
Iki šol greitojo maisto restoranai sulaukdavo nemažai kritikos dėl to, kad aplenkia vietos gamintojus.
„Dauguma mūsų parduodamų produktų atvežti iš Europos. Pusfabrikačius importuojame iš Prancūzijos, Lenkijos, nes pagrindinius maisto produktus vežame iš YUM koncerno patvirtintų tiekėjų. Norime, kad maistas atitiktų kokybės reikalavimus, kurie yra aukštesni, nei keliami parduotuvėse parduodamam maistui“, – veiklos niuansus apibūdino „Fast Foods“ komercijos direktorė.
Šis tinklas parduoda tik lietuvių užaugintas daržoves. Vietiniams vištienos tiekėjams kol kas neapsimokėtų pagal nustatytus reikalavimus rengti mėsą, nes kiekiai nėra dideli.
„Jei plėtros planai pasiteisins, vietos gamintojams skelbsime konkursus ir produktus pirksime iš jų“, – planavo G.Cvirkaitė.
Kiek kitokios politikos laikosi „McDonald’s“.
„Mūsų tinklui maisto produktus tiekia tik vienas ūkininkas – salotas, kurios parduodamos visose Baltijos valstybėse. Anksčiau jas pirkdavome iš Estijos, tačiau mūsų tautietis kokybe nukonkuravo šalių kaimynių ūkininkus“, – pasakojo V.Girulska.
Susirūpino sveiku maistu
Pastaraisiais metais Vakarų Europoje mėsainių ir kito greitojo maisto populiarumas ma˛ėjo. „McDonald’s“ ir kitos maitinimo įstaigos suskubo keisti meniu ir klientams siūlyti sveikesnį maistą. Atsižvelgta net į vietos virtuvę ir gyventojų skonį. Sakykime, Didžiojoje Britanijoje siūloma košė, Portugalijoje – sriuba, Prancūzijoje – sumuštiniai su prancūzišku sūriu. Nuspręsta atnaujinti ir užeigų interjerą.
Naujieji „McDonald’s“ pokyčiai per pirmąjį šių metų pusmetį pardavimą Europoje išaugino 15 proc., iki 10,414 mlrd. litų. Greitojo maisto lyderis restoranų tinklo plėtrai Senajame žemyne ketina iš viso skirti 800 mln. eurų.
