Finansų ministerija siūlo verslo liudijimo kainą nustatyti pagal sumokamus mokesčius nuo dvylikos minimalių atlyginimų. „Dabar objektyvių kriterijų tokiam diferencijavimui būtų labai sunku rasti", – žurnalistams po pasitarimo Ūkio ministerijoje sakė Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (LSVPA) siūlo visas veiklas, kuriomis galima užsiimti su verslo liudijimais, suskirstyti į tris grupes pagal pelningumą ir joms nustatyti skirtingus mokesčius.
Turtingiausiai grupei priskiriami statybininkai, santechnikai, automechanikai, elektrikai. Jiems siūlomas metinis mokestis už verslo liudijimą – 1100-1500 Lt.
Antroje grupėje įrašyta žemės ūkio paslaugų veikla, prekyba, kompiuteriniai žaidimai, kaimo turizmas, drabužių siuvimas ir taisymas, avalynės taisymas ir gamyba, patalpų nuoma ir kt. Šiai grupei siūlomas metinis mokestis – 800 Lt.
Mažiausiai, asociacijos nuomone, turėtų mokėti batų, langų, laiptinių valytojai, šunų kirpėjai, mokantys papildomai, meno kūrinių restauratoriai, gidai – 100 Lt per metus.
„Aš manyčiau, kad taikyti fiksuotą pajamų dydį visoms veikloms iš eilės būtų neteisinga", – pirmadienį žurnalistams dėstė LSVPA pirmininkė Zita Sorokienė.
Jos manymu, vienodas mokestis už verslo liudijimą kai kurias veiklos rūšis vėl nustumtų į šešėlį.
„Veiklos rūšių sąrašą reikėtų dar plėsti ir galbūt įvardyti tas veiklas, kuriomis nebūtų galima užsiimti", – siūlė LSVPA pirmininkė.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas taip pat mano, kad verslo liudijimų kaina turėtų būti diferencijuojama ir apskaičiuojama pagal galimą dienos uždarbį tam tikroje srityje.
Dirbantiesiems pagal verslo liudijimus taip pat ketinama griežtinti kokybės ir kvalifikacijos reikalavimus.
„Tiek verslininkai, tiek valdžios atstovai supranta, kad aplinkosaugos reikalavimai, techninės galimybės ir darbuotojų kvalifikacijos turėtų būti tokie patys dirbantiems su verslo liudijimais ir įmonėms", – sakė ūkio ministras Vytas Navickas.
Siūlyta paslaugas teikti tik gyventojams
DELFI primena, kad advokatų profesinė bendrija „Soloveičikas, Markauskas, Aviža, Bagdanskis | SMA", Ūkio ministerijos užsakymu atlikusi mokslo tiriamąjį darbą „Individualios veiklos reglamentavimo analizė", rekomendavo trumpinti sąrašą veiklų, leidžiančių dirbti su verslo liudijimais, jame paliekant tik tradicinius amatus, menko pajamingumo ir vienkartines veiklas, pavyzdžiui, prekybą mugėse.
Pasak tiriamojo darbo autorių, veiklų, kurias galima vykdyti su individualios veiklos liudijimu, sąrašo apribojimas leistų užtikrinti geresnį mokesčių surinkimą.
Anksčiau Finansų ministerijos svarstymams pateiktame Verslo liudijimų gyventojams išdavimo taisyklių daliniame pakeitime numatoma trumpinti sąrašą statybos darbų, kuriuos gali atlikti verslo liudijimo turėtojai, taip pat norima nustatyti, kad tokie verslininkai savo paslaugas galėtų teikti tik gyventojams, taip pat nurodyti konkrečią kai kurių paslaugų atlikimo vietą.
Statybos bendrovės ne kartą skundėsi, kad su „patentininkais" konkuruoti yra labai sunku, nes jų sumokami mokesčiai skiriasi, o daugelis kvalifikuotų statybininkų mieliau renkasi darbą su verslo liudijimu nei statybos bendrovėje.
LSVPA duomenimis, daugiausiai verslo liudijimų Lietuvoje išduodama prekybos ir statybos darbams. Šiuo metu iš viso yra 94 veiklos, kurioms galima įsigyti verslo liudijimą. Verslo liudijimų kainas nustato savivaldybės, jų kainos svyruoja 1-1000 Lt.
Veiklų sąrašą, kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą, tvirtina Vyriausybė.
Lietuvoje dirbančių su verslo liudijimais yra maždaug 130 tūkst.
