Pasak mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, kai politikai pritars ilgalaikiam planui, tada bus pateikti skaičiai, koks dėl investicijų bus pabrangimas.
„Investicijos pagerins ir vandens kokybę, o už geresnę kokybę reikia brangiau mokėti“, – įsitikinusi vicemerė.
„Klaipėdos vanduo“ lėšas planuojama gauti iš ES fondų, bankų, valstybės ir savivaldybių – Klaipėdos bei Klaipėdos rajonų – biudžetų, nes bendrovė aptarnauja ir rajono savivaldybę.
Ilgalaikis veiklos planas bendrovei reikalingas dar ir dėl to, kad jau nuo kitų metų ketinama didinti vandens ir nuotekų kainas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija be šio plano negali derinti naujų kainų.
Pasak „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Leono Makūno, nuo 2006-ųjų antrojo pusmečio pradėjus keisti vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, bendrovės veikla tapo nuostolinga.
„Ne tik investicijos, bet ir darbo užmokesčio augimas, energetinių išteklių brangimas verčia kelti vandens ir nuotekų kainas“, – teigė vadovas.
„Klaipėdos vanduo“ ketina nutiesti trasas į Priekulę, Melnragę, Smeltės kvartalą. Vandentiekio ir kanalizacijos linijos turi pasiekti Kretingos ir Panevėžio gatvėse įsikūrusias sodų bendrijas.
Bendrovei teks gerinti Pirmosios vandenvietės vandens kokybę. Čia vanduo neatitinka higienos normų dėl fluoridų ir azoto junginių kiekio.
