Seimo vadovas ketvirtadienį priėmė LJL smulkiųjų akcininkų susivienijimo vadovus Igną Ruginį ir Kazimierą Gimbutį. Smulkieji įmonės akcininkai valdo apie 20 proc. akcijų.
"Mes bandėme įrodyti, kad dar per anksti privatizuoti laivybos kompaniją, kuri gyvuoja tik šiek tiek daugiau nei metus, be to, turi didelių skolų, atitekusių jai po "Lisco" reorganizavimo.
Seimo pirmininkas žadėjo įsigilinti į situaciją, tačiau išsakė ir savo požiūrį: laivyną būtina privatizuoti, tačiau pageidautina, kad potencialiu strateginiu investuotoju būtų ir lietuviškas kapitalas", - sakė I.Ruginis.
Privatizavimo komisija penktadienį vėl svarstys laivininkystės bendrovių Klaipėdos transporto laivyno (KTL) ir "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) privatizavimo programas. Jei jos bus patvirtintos, programas žadama iš karto paskelbti, įskaitant ir pradinę pardavimo kainą, kuri dabar laikoma paslaptyje.
VTF privatizavimo direktorius Antanas Malikėnas BNS sakė, kad LJL privatizuoti numatoma apie kitų metų kovą. KTL akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį tikimasi pasirašyti iki šių metų pabaigos.
Pasak A.Malikėno, LJL privatizavimo terminai kiek nukelti, kad žmonės, gavę šios bendrovės akcijų už grąžintiną nekilnojamąją turtą, vėliau, kai investuotojas pateiks oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas, galėtų jas parduoti.
Jei programos bus patvirtintos, iš potencialių investuotojų bus reikalaujama ne mažesnės kaip penkerių metų jūrų laivininkystės verslo patirties. Tokią patirtį gali turėti vienas konsorciumo dalyvių, kuris gali būti ir fizinis asmuo, vadovavęs (ar buvęs vienas vadovaujančių darbuotojų) įmonei, užsiimančiai krovinių pervežimais jūra.
Be to, abiejų įmonių pirkėjai trejus metus negalės išparduoti daugiau kaip 30 proc. laivyno bei trejus metus turės išlaikyti 70 proc. darbo vietų. Potencialūs pirkėjai privalės nurodyti numatomas investicijas, kurios turės būti įgyvendintos ne vėliau kaip per penkerius metus.
Valstybė parduos 80,89 proc. KTL (nominali vertė - 105,8 mln. litų) bei 66,66 proc. LJL akcijų (133,9 mln. litų) paketus.