„Iš pradžių tai buvo ekologijos projektas, kuriuo siekta skatinti įmones ir gyventojus tvarkyti žaliąsias atliekas, parodyti, kad tokios atliekos yra naudingos, jų nereikia išmesti. Vėliau, 1998 m. Vilniuje buvo uždrausta žaliąsias atliekas vežti į bendrus sąvartynus, ir tai tapo verslo pradžios prielaida. Supratome, kad ši veikla gali duoti pelno ir leidžia išlaikyti darbuotojus“, – apie verslo pradžią pasakojo komposto gamybos įmonės direktorius Andrius Juknevičius.
Leopoldo Juknevičiaus įkurta įmonė kasmet priima apie 9 tūkst. tonų žaliųjų atliekų – lapų, žolės, šieno, kelmų, šakų. Daugiau kaip pusę šio kiekio sudaro rudenį nukritę lapai. Visos žaliosios atliekos specialiu būdu tvarkomos ir per metus tampa kompostu, kuris naudojamas gaminant žemių mišinius.
A.Juknevičius, vadovaujantis tėvo įkurtai įmonei, neatskleidė, kiek uždirbama iš lapų. „Kasmet sumokame kelis šimtus tūkstančių litų mokesčių, į verslą esame investavę apie milijardą litų“, – sakė jis.
Priima nemokamai
Visas žaliąsias atliekas L.Juknevičiaus įmonė priima nemokamai. „Mokesčio prašėme tik už kelmų ir šakų priėmimą, nes juos reikia smulkinti, kad galėtume naudoti gamindami kompostą“, – aiškino pašnekovas.
Daugiausia žaliųjų atliekų pristato miesto skverus, parkus, kitus želdynus tvarkančios įmonės. Tačiau pasitaiko ir gyventojų, kurie atveža lapų, miško atliekų.
„Su komunalinių paslaugų įmone ketiname inicijuoti socialinį projektą, kurio metu gyventojai būtų skatinami lapus, žolę, šieną ne mesti į buitinių atliekų konteinerius, o rūšiuoti“, – planais dalijosi A.Juknevičius.
Jo vadovaujama įmonė mokesčio už lapų priėmimą neketina imti ir ateityje. Verslininkas tikina, kad lapų ir šakų nebus per daug – viskas, kas atvežama, priimama ir kompostuojama. „Nepriimame tik žaliųjų atliekų su šiukšlėmis, pavyzdžiui, popieriais, stiklais ir pan. Tai žino aplinką tvarkančios įmonės, dabar jau nebepasitaiko, kad atvežtų lapų su šiukšlėmis“, – kalbėjo jis.
Kompostuos kitąmet
Uostamiesčio parkus ir želdynus iš lapų vaduoja „Klaipėdos želdiniai“. Dėl viešųjų teritorijų priežiūros ir tvarkymo ši bendrovė yra sudariusi sutartį su miesto savivaldybe, todėl pastaroji jai moka už šį darbą.
„Mokame už visas suteiktas paslaugas, atskiros sumos už lapų tvarkymą nėra numatyta“, – sakė Irena Šakalienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.
„Klaipėdos želdinių“ direktorius Arūnas Radzevičius sakė, kad lapai šiemet vežami į biodegraduojančių atliekų sąvartyną. „Pernai turėjome savo aikštelę, kurioje buvo šalinamos žaliosios atliekos, tačiau išsikėlėme į kitą vietą ir dabar naudojamės sąvartyno paslaugomis“, – pasakojo pašnekovas.
Jis tikino, kad jau kitąmet įmonė pradės rengti savo kompostavimo aikštelę. Joje bus gaminamas kompostas tiek parduoti, tiek „Klaipėdos želdinių“ reikmėms. „Kadangi esame atsakingi už miesto želdynus, patys panaudosime kompostą, kurį gaminsime“, – teigė A.Radzevičius.
Gyventojai vargsta
Už daugiabučių namų teritorijų tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybė moka kiemų tvarkymo valdų įmonėms. Kitąmet už tai teks mokėti patiems gyventojams.
Bendrovei „City Service“ priklausančios kiemų tvarkymo valdų įmonės – „Vingio valdos“, „Ąžuolyno valda“, „Pempininkų valdos“, „Buitis be rūpesčių“, „Marių valdos“ – tik surenka lapus.
„Jei teritorijoje nėra daug medžių, mūsų kiemsargiai sugrėbia lapus į krūvas, kurias vėliau surenka speciali technika. Šiam darbui samdome atskirą įmonę. Jei teritorijoje yra daugiau medžių, taigi daug lapų, šakų, tuomet esame susitarę su įmone „Ecoservice“. Ji pastato specialius, 10 kub. metrų talpos konteinerius, į kuriuos kiemsargiai meta lapus. Pripildyti konteineriai išvežami. Vieną konteinerį pastatyti kainuoja 50 litų“, – pasakojo „Marių valdų“ direktorius Virginijus Dobrovolskis.
O individualių namų gyventojai, I.Šakalienės teigimu, palikti likimo valiai: patys sugalvoja, kur dėti lapus, sodo ir daržo atliekas, šakas.
A.Radzevičius pripažįsta, kad kol kas Klaipėdos individualių namų kvartaluose susikaupiančiomis žaliosiomis atliekomis nėra kam pasirūpinti, žmonės priversti patys ieškoti būdų, kaip tvarkingai jas šalinti.
„Visko atsitinka: kartais gyventojai pripila lapų į mūsų įrengtas laikinas tokių atliekų kaupimo vietas. Dažnai su kitomis šiukšlėmis, o taip daryti negalima“, – aiškino „Klaipėdos želdinių“ direktorius.
Vežti į sąvartynus draudžiama
Aplinkos ministro įsakymu, dar 2003 m. buvo uždrausta į buitinių atliekų sąvartynus vežti lapus, žolę, šieną, šakas, kelmus ir pan. Todėl atliekas tvarkančios įmonės ragina gyventojus nemesti lapų į bendruosius konteinerius, nes tokios atliekos negali būti vežamos į sąvartynus.
Kita vertus, gyventojai neturi išeities, mat nei daugiabučių kiemuose, nei individualių namų kvartaluose nėra specialių žaliųjų atliekų konteinerių ar komposterių.
Tokia padėtis yra susidariusi daugumoje šalies miestų. Pavyzdžiui, Kaune atliekas tvarkanti savivaldybės įmonė „Kauno švara“ šiais metais vykdo bandomąjį projektą: pastatė penkis 4 kub. metrų talpos konteinerius ir ragina gyventojus čia mesti žaliąsias atliekas.
„Kauno švara“ taip pat įsigijo apie 100 konteinerių lapams, daržo ir sodo atliekoms. 240 litrų talpos konteineriai išduodami to pageidaujantiems individualių namų savininkams.
Ydinga sistema?
Iki 2010 m. Lietuvoje turėtų atsirasti 26 kompostavimo aikštelės. Kol kas tokios yra tik dvi – Alytuje ir Šiauliuose. Kitos savivaldybės savo ar Europos Sąjungos paramos lėšomis yra įrengusios laikinas kompostavimo aikšteles šalia sąvartynų.
Kasmet savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių litų komunalinių atliekų tvarkymo įmonėms už žaliųjų atliekų surinkimą ir kompostavimą. A.Juknevičius skundžiasi, kad tokia sistema ydinga.
„Mes iš lapų kuriame pridėtinę vertę, perdirbame juos ir parduodame, sukuriame darbo vietas, mokame mokesčius, algas darbuotojams, eksportuojame produkciją į užsienį. O modelis, kuris naudojamas Lietuvoje ir Europoje, kai už lapų priėmimą juos tvarkančioms įmonėms mokami pinigai iš biudžeto, ne kuria pridėtinę vertę, o eikvoja lėšas“, – kalbėjo A.Juknevičius.
Pasak jo, dabartinė sistema trukdo įmonės plėtrai, nes savivaldybių komunalinių paslaugų įmonės nesuinteresuotos perduoti žaliųjų atliekų tvarkymo į privačias rankas.
„Mes tarėmės su „Kauno švara“, siūlėme tvarkyti ir kompostuoti miesto žaliąsias atliekas nemokamai. Tačiau nesulaukėme pritarimo, nes Kauno įmonė tokiu atveju prarastų pajamas, kurias gauna iš savivaldybės už tokių atliekų tvarkymą. Tokia pat situacija ir Panevėžyje“, – aiškino A.Juknevičius.
