„Taip, agentūra pateikė ministrui ataskaitą. Daugiau šia tema neteikiame jokios informacijos. Puikiai suprantate, kad naftos sektorius yra nacionalinio saugumo sritis ir jokių atsakymų nebus. Kol vyks tyrimas, apie tai kalbėti uždrausta ir kitoms suinteresuotoms pusėms“, – „Klaipėdai“ aiškino VSA atstovė spaudai Magdalena Stańczyk.
Ieško akcininkų
Pasak įtakingo Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ šaltinių, VSA nerimą kelia „PKN Orlen“ akcininkų išsibarstymas. Valstybė kontroliuoja apie 33 proc. įmonės įstatinio kapitalo, tačiau nustatyti kitus koncerno akcijų savininkus labai sunku.
Pastaruoju metu Lenkijos valdžia iškėlė idėją sujungti du šalies naftos koncernus: Gdansko „Lotos Group“ ir Plocko „PKN Orlen“. Gdansko įmonę, kurios akcininkų struktūra yra aiškesnė ir daugiau akcijų valdo valstybė, svarstoma padaryti pagrindine bendrove.
Koncernui „PKN Orlen“ priklauso „Mažeikių nafta“, tad jeigu lenkų koncerną pavyktų perimti rusams, jiems atitektų ir Lietuvos bendrovė.
Grėsmė Rytuose
„Klaipėda“ jau rašė, kad Rusijos koncernas „Lukoil“, nesėkmingai bandęs įsigyti „Mažeikių naftą“, atvirai pareiškė besidomintis „PKN Orlen“ ir „Lotos Group“.
Anot „Lukoil“ viceprezidento Leonido Feduno, jo atstovaujama įmonė rezervavo 9 mlrd. JAV dolerių (beveik 22,6 mlrd. litų) būsimiems sandoriams Europoje. Anot jo, „Lukoil“ dairosi ne tik į Lenkijos koncernus, bet ir į Austrijos OMV bei Vengrijos MOL kompanijas.
Grėsmę Rytuose įžvelgia ir Lenkijos apžvalgininkai.
„Lukoil“ ir kitų Rusijos kompanijų veiksmus tikrai verta atidžiai stebėti. Jų veikla visiškai neskaidri. Turbūt net pats prezidentas Vladimiras Putinas nežino visų verslo gijų ir kas ką iš tikrųjų valdo. Dėl to gali būti bandoma įsigyti akcijų per kitas, ne Rusijoje registruotas kompanijas“, – komentavo žurnalo „Politika“ apžvalgininkas Adamas Grzeszakas.
Tačiau politologai ir ekonomistai ramina, kad joks, net labiausiai korumpuotas, Lenkijos politikas neatiduotų naftos įmonių į Rusijos glėbį.
