Antradienio posėdyje ypatingos skubos tvarka priimtame Seimo nutarime „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos" yra Seimo Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos iniciatyva įrašyta eilutė, numatanti ir klausimo svarstymą dėl IAE antrojo bloko veiklos pratęsimo.

Tuo tarpu TS lyderis Andrius Kubilius DELFI sakė, kad šis klausimas vėl pasiūlytas rudens darbų programai todėl, kad priėmus Atominės elektrinės įstatymą „atsirado daugiau aiškumo dėl mūsų energetinių perspektyvų".

„Jeigu 2009 metais nebus nieko padaryta, galime turėti rimtų energetinių problemų", – dėstė jis.

TS lyderis tvirtino, kad Seimas šiuo klausimu nepriims nutarimų ar įstatymų, tiesiog IAE antrojo bloko darbo tęsimo bus siekiama diplomatinėmis priemonėmis ir argumentais, kad po IAE uždarymo problemų turės ne tik Lietuva, bet ir visas regionas.

A. Kubilius tvirtino, kad negalima priimti įstatymo ir pareikšti ES, kad Lietuva nusprendė nestabdyti reaktoriaus – rezultato reikia siekti diplomatija. Jo teigimu, Lietuvos sutartis su ES numato, kad dėl ypatingai svarių priežasčių IAE antrojo bloko sustabdymą galima atidėti.

Gegužę atmestame įstatymo projekte siūlyta pratęsti IAE antrojo bloko darbą iki tarptautinių branduolinės energetikos ekspertų nustatytų techniškai saugių terminų, bet ne ilgiau nei bus suprojektuotas, pastatytas ir paleistas dirbti naujas atominės elektrinės blokas ar naujas reaktorius.

Gegužę balsuojant dėl J. Veselkos pasiūlymo iš 105 užsiregistravusių Seimo narių, už šį įstatymo projektą balsavo 43 parlamentarai, prieš – 23, o 36 susilaikė. Tarp balsavusių „prieš" buvo 7 TS nariai, o tarp susilaikiusiųjų – 12 iš visų 24 frakcijos narių. Už šį įstatymo projektą tada daugiausiai balsavo Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo frakcijų nariai.

Apie būtinybę derėtis dėl IAE antrojo bloko darbo pratęsimo antradienio konferencijoje po vizito Prancūzijoje kalbėjo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas.

„Prezidento, Vyriausybės, Seimo dėka turi būti pratęstas atominės elektrinės, juo labiau, kad prancūzai ir kitos šalys, dabar keičiantis požiūriui į atominę energetiką, yra linkusios paremti mus, bet tam reikalingas didelis lobizmas", – dėstė jis.

Jis tvirtina, kad galimybė, jog Lietuvai gali tekti grąžinti ES jai skirtus pinigus jėgainės uždarymui nepridarytų tiek žalos, kiek pridarytų antrojo bloko uždarymas. Lietuva, vykdydama įsipareigojimus ES, pirmąjį IAE bloką uždarė paskutinę 2004 metų dieną.

Nei ūkio ministras Vytas Navickas, nei premjeras Gediminas Kirkilas, nei prezidentas Valdas Adamkus šios idėjos nepalaiko, tvirtindami, kad tai pažeistų tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.

G. Kirkilas anksčiau tvirtino, kad IAE darbo pratęsimas taip pat kainuoja brangiai, o galimos sankcijos „mažų mažiausiai" gali būti 300 mln. eurų, kurie buvo panaudoti pirmojo bloko uždarymo darbams. Dar 800 mln. eurų yra numatyta skirti antrojo bloko uždarymo darbams.

Prezidentas taip pat yra išplatinęs pranešimą, kuriame jis nuogąstavo, kad siekiu pratęsti IAE darbą Lietuva gali pakenkti savo reputacijai ir prarasti patikimos partnerės vardą.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos pateikė išvadą, kad nuostata dėl galimo IAE darbo pratęsimo nėra suderinama su Lietuvos įsipareigojimais ES ir jis galėtų būti traktuojamas kaip ES konstitucinio lygmens teisės normų vienašališkas pažeidimas.

Lietuva stodama į ES įsipareigojo antrąjį jėgainės bloką uždaryti iki 2009 metų pabaigos.

Prognozuojama, kad uždarius IAE elektra vartotojams brangs maždaug 39 proc. ir Lietuva tarp dar laibiau priklausoma nuo rusiškos energijos. Naująją atominę jėgainę anksčiausiai tikimasi pastatyti 2015 metais.