UAB „Ober - Haus“ nekilnojamo turto agentūros vadovas Saulius Umbrasas yra įsitikinęs, kad rūkymo pertraukėlės darbe turi įtakos pavaldinių darbo našumui ir jų savijautai.
„Darbo metu būna maždaug penkios rūkymo pertraukėles, kurios trunka iki 3 min. Tačiau po tokių pertraukų darbuotojui yra sunku vėl susikaupti darbui, atsiranda nuovargis“, - kalbėjo UAB „Ober – Haus“ vadovas, pridurdamas, kad rūkymo problemas turi spręsti kiekvienas asmeniškai.
Įmonės „Autogarsas“ vadovas Laimutis Bagdonas mano priešingai. Jo nuomone, rūkymo pertraukėlės darbo metu nedaro įtakos pavaldinių gebėjimui kokybiškai atlikti savo darbą. Rūkančio vadovo teigimu, darbuotojai negali dirbti kaip konvejeriai, jiems reikia pailsėti. Todėl vienas iš atsipalaidavimo būdų – parūkyti.
Rūkančių kolegų įtaka
Vadybininku dirbantis Andrius Kekys, darbo metu surūkantis apie 10 cigarečių, Verslosavaite.lt teigė, kad rūkymas padeda atsipalaiduoti, sumažina įtampą, stresą.
Paklaustas, kiek įtakos rūkymui daro kolegos, A. Kekys atsakė, kad kiekvienas žmogus renkasi, kas jam geriausia. „Nors 95 proc. darbo kolegų yra rūkančių, tačiau likusiems nekyla noras prie jų prisijungti“, - komentavo pašnekovas.
Vienos advokatų kontoros asistentė Alma Purytė yra įsitikinusi, kad būtent rūkantys kolegos yra svarbiausias rūkymą skatinantis veiksnys. Anot moters, dažnai per rūkymo pertraukėlės yra aptariamos svarbios darbo problemos, dalijamasi patirtimi, ieškoma sprendimų.
Abu Verslosavaite.lt kalbinti pašnekovai pabrėžė, kad parūkę jie jaučiasi energingesni, nurimę, pajunta didesnį entuziazmą dirbti.
Vėžinių susirgimų rizika
Tačiau, specialistų teigimu, rūkymas darbe daro itin didelę įtaką tiek darbuotojų savijautai, tiek darbo našumui ir jo produktyvumui. Kauno 2-osios klinikinės ligoninės pulmonologas profesorius Albinas Maldžiūnas akcentavo, kad pertraukėlės darbo metu yra būtinos, tačiau jų metu neturėtų būti rūkoma.
Prof. A. Maldžiūno teigimu, rūkymas sumažina ne tik judesių koordinaciją, bet ir sulėtina smegenų veiklą.
Psichoterapeutas Vytautas Žukauskas paaiškino, kad cigaretėje esančios medžiagos ne tik skatina vėžinių susirgimų atsiradimą. Nikotinas skatina žmogaus agresyvumą, rūkymo metu išsiskiriančios smalkės slopina nervų sistemą, o dervos dirgina.
Prof. A. Maldžiūnas pastebėjo, kad darbo našumui kenkia ne tik pats rūkymas, bet ir tai, kiek laiko darbuotojas sugaišta rūkydamas, ypač jei jis – užkietėjęs rūkalius. Norintiems mesti rūkyti profesorius pataria tai daryti iš karto, o ne mažinti surūkomų cigarečių skaičių po truputį.
Rūkaliai diskriminuoja nerūkančius?
Psichoterapeuto V. Žukausko žodžiais, įmonės, kurios oficialiai įteisina dvi rūkymo pertraukas iki pietų ir dvi po pietų, elgiasi absurdiškai. V. Žukausko teigimu, tokiu būdu yra diskriminuojami nerūkantys darbuotojai. „Ką tokiu atveju daryti nerūkančiajam? Belieka dirbti“, - paaiškino psichoterapuetas.
Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad rūkymą sąlygoja kvailas įprotis, darbo sąlygos ir kolegos.
„Pertraukėlių metu galima paflirtuoti su kolegomis, pailsėti, atsikratyti blogos nuotaikos, tačiau tai padaryti yra kitokių, sveikatai nekenksmingų būdų“,- savo nuomone dalijosi V. Žukauskas.
