Visgi miestų varžybos dėl teisės rengti 2012 m. olimpines rungtynes iki šiol vadinamos brangiausiu pasaulyje konkursu. Apie 2012 m. olimpiadą Londone ir jos rengimo užkulisius DELFI pasakojo į Lietuvą rugsėjo pabaigoje atvykstantis jos strategas Davidas Magliano.

Iki šiol sporto ir žiniasklaidos pasaulio dėmesį prikaustydavę olimpinių žaidynių konkursai tapo ir didžiųjų pasaulio valstybių lyderių ambicijų dalimi. Konkursas dėl teisės rengti 2012 metų olimpiadą vyko Singapūre 2005-aisiais, o žiemos olimpiadą - šiemet Gvatemaloje. Į juos šįkart sugužėjo ne tik didžiųjų valstybių olimpinio judėjimo ir sporto lyderiai, tačiau ir patys Prancūzijos, Rusijos prezidentai bei Jungtinės karalystės premjeras.

Jungtinės karalystės premjeras Tony Blairas savo indėlį į Londono tapimą olimpiados miestu laikė vienu iš svarbiausių savo kadencijos pabaigos darbų. Didžiosios Britanijos premjeras dėl šio konkurso koregavo keliomis dienomis vėliau vykusio G-8 valstybių lyderių susitikimo dienotvarkę.

Singapūre vykusio konkurso dėl teisės rengti 2012 metų olimpiadą masto nenustelbė apartamentų Rusijos prezidentui Gvatemaloje statybos, mat taip pastarajam buvo parankiau šiltai priiminėti ten vykusio olimpinio konkurso vadovus. Neprilygo ir kitas Rusijos užmojis į šią tropinę šalį Sočio reklamai per Atlantą skraidinti tonas sniego.

Didžiausiame pasaulio konkurse – lobizmo ir vertybių tandemas

Oficialiai skelbiama, jog Jungtinė Karalystė Londono pristatymui Singapūre išleido 2 mlrd. svarų, tačiau ekspertai mini keleriopai didesnes sumas, mat sveiką protą atgavę londoniečiai po visoje šalyje kelias dienas trukusio šventimo pradėjo skaičiuoti, kur leidžiami jų, mokesčių mokėtojų, pinigai. Suskaičiavus infrastruktūros olimpiadai kūrimą, mat Jungtinė Karalystė olimpinį miestą pradėjo statyti dar prieš konkursą, biudžetas kukliausiais paskaičiavimais sudaro 9 mlrd. svarų.

Kaip DELFI sakė „London 2012“ olimpiados strategas ir pristatymo Singapūre autorius Davidas Magliano, Londono sėkmę visų pirma lėmė šalies politikų susitelkimas ir valia priimti labai drąsius sprendimus. Pasak jo, kandidatuoti Londonui buvo apsispręsta išanalizavus tris Jungtinės Karalystės pralaimėjimus siūlant Olimpiniam komitetui Birmingemą 1992-aisiais ir Mančesterį 1996-aisiais bei 2000-aisias.

Iš konkurse dalyvavusių 5 miestų, tarp kurių – Maskva, Madridas ir Niujorkas, finale liko favoritu laikytas Paryžius ir Londonas. Pasak Olimpinio komiteto komisijos, abiejų finalinių miestų pasiūlymai infrastruktūros ir organizacine prasme buvo kuo puikiausi. „Mūsų šansus mažino tai, jog olimpiada Londone jau buvo vykusi du kartus, tad reikėjo pasaulį drebinančių sprendimų. Tai, jog infrastruktūrą buvome jau pradėję kurti iš anksto, nebuvo lūžio taškas link pergalės“, – sakė D. Magliano.

Jis teigė, jog tokioje situacijoje lemiančiais dalykais tapo indėlis į olimpiados prasmę ir jos vizijos pateikimas. Tai, jog Olimpinis komitetas tikisi, kad olimpinių žaidynių transliacijas pamatys kas trečias planetos gyventojas, pasak D. Magliano, leido sureikšminti olimpiados idėjas, o ne jos techninį organizavimą. „Lūžio tašku ir šansu, iš naujo uždegusiu mūsų komandą, tapo vertinimo komisijos nuosprendis, jog techniniai olimpiados rengimo pasiūlymai nesuteikia pakankamai argumentų išrinkti miestą laimėtoją. Tai mums suteikė galimybę iškelti idėjas aukščiau už infrastruktūrą“, - sakė D. Magliano.

Pristatymo komanda metė visas jėgas į prezentacijos, kurios esmė buvo ta, jog olimpinės žaidynės suteiks šansą viso pasaulio, ypač neturtingų šalių vaikams įsitraukti į sportą ir kabintis į visavertį gyvenimą, kūrimą. Kaip pasakoja D. Magliano, 45 minučių trukmės finalinis Londono pristatymas buvo kuriamas tris mėnesius. Šalia jo darbavosi keturių prodiuserių komanda, trys režisieriai, filmavimo bei grafikos kūrimo kompanijos.

Filmukas lemiamam pristatymui buvo sukamas ne Londone, o tolimojoje Afrikoje, filmuojant tuos pačius, basomis lenktyniaujančius vaikus, kuriems olimpiada gali tapti įkvėpimo šaltiniu. Sėkmę atnešusioje prezentacijoje kalbėjo Tony Blairas, kompiuterinė grafika piešė jau statomo olimpinio miesto vaizdus, kuris po geidžiamos olimpiados Londone taptų viešu sporto parku. D. Magliano pasakoja, jog filmuko Afrikoje filmavimo faktą ir prezentacijos turinį žinojo vos keli žmonės. Jo idėja buvo kruopščiai slepiama.

Kaip įsitikinęs D. Magliano, greta olimpiados misijos perkainavimo, kiti sėkmę lėmę dalykai buvo asmeninis T. Blairo lobizmas bei tai, jog pristatymo pagrindiniu kalbėtoju tribūnoje, skirtingai nei kitų miestų komandose, buvo ne politikas ar pareigūnas, o nuoširdžiai olimpinį judėjimą puoselėjantis žymus olimpietis Sebastianas Coe.

Jis mano, jog tai, kad jau konkurso metu Londonas turėjo 60 proc. reikiamų naujų statinių bei kilo kiti olimpiadai reikalingi pastatai, buvo tik smulkmena. Taip pat smulkmena, D. Magliano vadina ir tai, jog iš anksto, dar prieš nelaimėtą konkursą sudarytos sutartys su viešbučiais leido sutaupyti milijonus laimėjimo atveju.

Paprašytas patarimų kaip lietuviams skinti pergales šalių ir miestų varžybose dėl teises rengti didžiulius renginius, D. Magliano teigė, jog visuose konkursuose namų darbai yra tie patys: visų pirma - nuodugniai išsiaiškinti, kas yra sprendėjai, suprasti jų pasirinkimo motyvus, mąstymą ir stereotipus, visų antra - suformuluoti lengvai suprantamą pasiūlymo išskirtinumą ir visų trečia - tiksliai ir aiškiai iškomunikuoti pasiūlymą. Kiek pasvarstęs, ar atvirauti, jis pridūrė, jog taip pat labai svarbu išmintingai naudotis įtakingų asmenų ryšiais.

Olimpiados užmojis – infrastruktūra turi būti skiriama ne tik sportui

„London 2012“ žaidynėms jau statomas olimpinis parkas bus vienas iš didžiausių konstrukcinių ir inžinerinių projektų Europoje. Šalia jo kyla miestelis, kuriame gyvens apie 17.000 sportininkų ir teisėjų. Statomas naujas olimpinis stadionas, kuriami telkiniai vandens sporto varžyboms, velodromas, BMX lenktynių, fechtavimosi, rankinio bei krepšinio ir kelios kitos arenos. Miestelis su olimpiniu parku bus sujungtas žiediniu keliu, tad bet kurią reikiamą vietą bus galima pasiekti greičiau nei per 20 min. Varžybos vyks ne tik olimpiniame parke, bet viso trijose vietose – taip vadinamose Olimpinėje, Upės bei Centrinėje zonose. Žadama, jog olimpinis parkas turės idealų susisiekimą su visu Londono megapoliu - tam Didžiosios Britanijos sostinėje statomas 31 naujas tiltas.

Pasibaigus olimpiadai, olimpinis parkas ir miestelis bus performuotas į didžiausią viešąjį parką Europoje, kur bus įrengtos vietos sportuoti profesionalams ir mėgėjams. Jis išsiskirs ekologiškai švaria aplinka.

Greta sportinių žaidynių vyks ir vadinamoji kultūrinė olimpiada. Planuojama, jog ji pajungs įvairias kultūrines sritis: kiną, teatrą, muziką, šokį, mados industriją. Juokaujama, kad olimpiados miesto pergalę iš prancūzų išplėšę britai jaučiasi kaip laimėję karą ir yra pasirengę pasinaudoti pasaulio dėmesiu kiek tik įmanoma.

Planuojama, jog Londono 2012 m. olimpinių žaidynių metu vyks filmų festivalis, parodų programa, grandiozinis muzikos festivalis „Garsai 2012”, tarptautinis Šekspyro teatrų festivalis, karnavalas, Pasaulinis jaunimo kultūros festivalis ir daugybė kitų renginių. Panašu, kad kultūrinės olimpiados užmojai yra kur kas didesni nei Europos kultūros sostinės, kuria 2009-aisiais taps Vilnius. Trejais metais vėliau prasidėsiančiai Londono olimpiadai skirti renginiai prasidėjo jau 2007-ųjų vasarą. Jie vyks ne tik Londone, tačiau ir visoje Jungtinėje Karalystėje. Kultūrinės olimpiados organizacija turi 8 regioninius biurus, kiekvienas iš jų kuria savo atskiras programas ir prisideda prie bendrosios kūrimo.

Kritikos strėlės olimpiadai 2012

Londono olimpiados rengėjams ne viskas einasi kaip sviestu patepta. Vienas didžiausių skandalų yra susijęs su olimpiados logotipu, organizatoriams kainavusiu 590 tūkst. EUR. Jo nesėkmė yra kiek panaši į Lietuvos prekės ženklo kūrimo nesėkmę. Londono olimpiados logotipas yra sudarytas iš keturių nelygių fragmentų, sudarančių skaičių 2012. Šis logotipas, panašiai kaip Lietuvos prekės ženklo logotipas, buvo renkamas iš daugelio viešai pateiktų variantų. Jo rinkime, kaip ir Lietuvos atveju, dalyvavo ekspertų komisija, kuri turėjo atsižvelgti į viešų balsavimų internetu nuomonę.

„London 2012“ logotipas laimėtojas, kaip ir Lietuvos prekės ženklo laureatas susilaukė ypač didelės kritikos. Tik Lietuvos atveju kritikos strėlės skriejo dėl jo panašumo į vieno mažo Kanados miestelio simbolį, o „London 2012“ logotipas viešai buvo pasmerktas dėl to, jog jis, daugelio manymu, yra ne tik netikęs, plačiai pasklido žinia, esą jis sukelia epilepsijos priepuolius. Viena iš visuomeninių organizacijų netgi sudarė peticiją dėl „London 2012“ logotipo keitimo. Kol kas jo likimas nėra aiškus - prie sienos priremti Londono olimpinio komiteto atstovai žada jį perdaryti, ar bent jau pataisyti.

Nemaža dalis Londoniečių piktinasi jog olimpiados užmojai tampa per didele našta mokesčių mokėtojams. Dar didesnė olimpiados skeptikų dalis yra Jungtinės Karalystės provincijos gyventojai, prisidedantys prie olimpiados išlaidų padengimo, tačiau nesulauksiantys realios jos naudos – viešbučių lankytojų, statybos užsakymų ir pan.