Į šią sumą įtrauktos ir išlaidos Latvijos bei Estijos elektrinėms modernizuoti (maždaug po 103,6 mln. litų abiem šalims), kad elektros perdavimo linija naudotųsi visos Baltijos šalys. Jų energetikos rinką sujungus su Vakarų būtų garantuota projekto ekonominė nauda, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Europos Sąjunga (ES) yra paskelbusi šį projektą prioritetiniu ir numato skirti negrąžintiną kreditą jam įgyvendinti.
Pasak J.Kazlausko, anksčiau energetikai skaičiavo, jog ES turėtų finansuoti beveik 50 proc. projekto vertės, kad jis galėtų atsipirkti, tačiau į skaičiavimus nebuvo įtrauktos išlaidos kitų Baltijos šalių elektrinių įrenginiams atnaujinti. Be šių išlaidų projektas kainuotų 1,326 mlrd. eurų. Kadangi pagal konsultantų apskaičiavimus projekto vertė didėja, ES finansinė parama turėtų siekti 61 proc. jo vertės.
Tilto statybos finansavimo reikalai yra įtraukti į Lietuvos derybų su ES programą kaip išlaidos, atsirandančios dėl Ignalinos atominės jėgainės uždarymo. J.Kazlauskas sakė, kad ES pinigai gali būti skiriami ne iš Ignalinos jėgainės uždarymo fondo lėšų, bet iš ES finansuojamos "Transeuropean Network" programos. Dar šįmet turėtų paaiškėti, kiek ES skirs pinigų.
Lenkijos ir Lietuvos energetikų darbo grupė mano, kad projekto įgyvendinimas užtruks 5 metus, ERPB išrinkti konsultantai - net 6-7 metus. Kiek anksčiau per viengrandę liniją planuojama pradėti eksportuoti į Lenkiją Kruonio elektrinės pikinę elektrą. Galutinai įrengta linija bus galima iš viso tiekti net 8 mlrd. kilovatvalandžių elektros, tačiau realiai ja turėtų būti tiekiama 3-3,5 milijardo.
Dar prieš pradedant įgyvendinti projektą ketinama steigti bendrą įmonę. Kas ją steigs, bus deramasi su Lenkija. Gali būti, kad kiekviena šalis statys liniją ir valdys ją savo teritorijų ribose.
Rusijos energetikai taip pat yra pareiškę norą prisidėti finansuojant tilto statybą ir eksportuoti per jį Rusijoje gaminamą elektros energiją. J.Kazlauskas teigė, kad Rusija galėtų prisidėti statant šį tiltą, o vėliau juo ir naudotis.