Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė įstatymo pataisose siūlo nustatyti, kad į šeimos pajamas nebūtų įskaitomos pajamos, susijusios su asmenų, besimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose ir atostogų metu iki jiems sukaks 24 metai.
Darbdaviai nori, kad vaikai dirbtų ilgiau
Liberalesnių Darbo kodekso nuostatų nori ir darbdaviai. Jie vasaros atostogų metu asmenims nuo 16 iki 18 metų siūlo leisti dirbti iki antros pamainos pabaigos (iki 23 val. - DELFI) papildomai mokant už naktinį darbą. Siūloma atleisti darbdavius ir įsidarbinančius moksleivius nuo socialinio draudimo įmokų, esą įsidarbinantys moksleiviai yra draudžiami valstybės mokslo metais ir vasaros atostogų metu. Darbdavių nuomone, įmokos į Garantinį fondą neturėtų būti mokamos nuo moksleivių uždirbamų pajamų.
Darbdavių atstovai mano, kad Darbo birža turėtų mokėti subsidijas darbdaviams, kurie vasaros laikotarpiu įdarbina moksleivius. Analogiška tvarka šiuo metu taikoma įdarbinant tam tikros kategorijos bedarbius.
A.Sysas darbinį auklėjimą mato namuose
Tačiau minėti pasiūlymai nepriimtini Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui Algirdui Sysui. Pasak jo, Lietuva yra ratifikavusi Vaiko teisių konvenciją, už kurią kas keletą metų privalo atsiskaityti Jungtinių Tautų Organizacijoje. „Konvencijoje labai griežtai ribojamas vaiko darbinis amžius, todėl mūsų dabartiniai įstatymai visiškai atitinka konvenciją“, - DELFI sakė A. Sysas.
Jis teigė manąs, kad darbinis auklėjimas turi prasidėti namuose, o ne gamyboje, kur tyko gausybė pavojų. Pasak A. Syso, tarptautinėms normoms prieštarauja ir siūlymas leisti dirbti iki 23 val. „Jeigu tikrai norime, kad vaikas užaugtų sveikas, laimingas ir normalus būsimas visuomenės narys, įstatymais įtvirtinę minėtas nuostatas padarysime meškos paslaugą“, - teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
Pašnekovas užsiminė, kad darbdaviai nuolat nori gauti didelį pelną tik pagalvoję, kad padarys ką nors gera Lietuvai. Jis primena, kad šįmet skirta lėšų daugiau nepilnamečių įdarbinti vešiesiems darbams.
„Jeigu tikrai darbdaviai turi verslą, jiems reikia darbo rankų ir jie tuo nespekuliuoja, apie kokias subsidijas mes šnekame? Jeigu nori gyventi kitų sąskaita, tai šnekama apie visokias subsidijas“, - kalbėjo parlamentaras.
DELFI primena, kad pagal dabar galiojantį Vyriausybės nutarimą vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiami dirbti lengvi darbai. Prie tokių priskiriami daržų ravėjimas, daržovių retinimas, kaupimas, uogų, vaisių skynimas, daržovių ir bulvių rinkimas ir perrinkimas, gėlių, pasodintų atvirame grunte, priežiūra, skynimas ir skabymas, gėlių sėklų ir gumbelių rinkimas, gyvulių ir paukščių ganymas, vaistažolių rinkimas it kiti. Vaikai negali būti skiriami dirbti nuo 20 iki 6 valandos ryto, paaugliai (16-18 m.) - nuo 22 iki 6 valandos ryto. Poilsio ir švenčių dienomis asmenys iki aštuoniolikos metų gali būti skiriami dirbti tik jų sutikimu.
