Lojalių darbuotojų – vos penktadalis
„Factum Group“ šių metų kovo ir gegužės mėnesiais septyniose šalyse atliko tarptautinį darbuotojų požiūrio, vertinimų, lojalumo ir pasitenkinimo tyrimą. Čekijoje, Estijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje buvo apklausta 4 250 respondentų. Lietuvoje šį tyrimą atliko „Factum Group“ atstovaujanti rinkos analizės ir tyrimų grupė „Rait“. Tyrimas atskleidė, jog mūsų šalyje net 61 proc. darbuotojų nėra lojalūs nei savo įmonei, nei darbui, kurį dirba. Darbuotojų, kurie darbdaviams galėtų kurti didžiausią vertę, – vos penktadalis.
Rinkos analizės ir tyrimų grupės „Rait“ valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė teigia, jog lojalių bei nelojalių darbui ir įmonei darbuotojų santykis Lietuvoje atspindi negatyvias darbo rinkos tendencijas. „Tokius rezultatus lemia darbo rinkos pokyčiai: darbuotojų trūkumas įvairiose pramonės ir verslo šakose dėl masinės emigracijos bei dėl besikuriančių ar į Lietuvos rinką ateinančių naujų įmonių. Šiuo metu dauguma Lietuvos įmonių neturi jokių darbuotojų lojalumo skatinimo programų ir tik kai kuriose apie tai galvojama. Šis procesas Lietuvoje dar tik prasideda“, – aiškina I. Nausėdienė.
Remiantis žmogiškųjų išteklių analizės (Human Resources Analysis – HRA) personalo tyrimų metodika, darbuotojai skirstomi į keturis bazinius segmentus, apibūdinančius lojalumą įmonei, kurioje jie dirba, ir darbui, kurį jie atlieka. Lyderiai yra atsidavę ir lojalūs tiek savo darbui, tiek įmonei. Šie darbuotojai yra patys vertingiausi įmonei. Karjeristai yra atsidavę savo darbui, bet ne organizacijai. Jiems svarbiausia yra jų karjera ir asmeniniai laimėjimai, todėl karjeristai palankiai žiūri į konkurencingus pasiūlymus, gaunamus iš kitų potencialių darbdavių.
Lojaliojo tipo darbuotojai gerai atsiliepia apie savo įmonę ir yra lojalūs ilgą laikotarpį. Tačiau jie rodo mažesnį susidomėjimą ir atsidavimą savo darbui, o tai gali lemti mažą darbo efektyvumą. Ketvirtojo segmento atstovai vadinami pakeleiviais. Tokių darbuotojų kiekviena įmonė norėtų turėti kuo mažiau. Pakeleiviai kelia daugiausia sunkumų, nes jie nėra ištikimi nei savo darbui, nei įmonei, todėl bet kuriuo metu gali veikti prieš darbdavį.
Lietuviai – pakeleiviai
Tarptautinis samdomų darbuotojų tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje pakeleivių yra daugiausia iš tirtų šalių. Mūsų šalyje net 61 proc. darbuotojų yra pakeleiviai ir tik 19 proc. – lyderiai. Karjeristai Lietuvos įmonėse sudaro 14 proc., lojalieji – 6 proc. visų samdomų darbuotojų.
Kiek kitokia situacija Vengrijoje. Šioje šalyje pakeleivių tėra tik ketvirtadalis, o daugiau nei pusė darbuotojų lojalūs darbui ir savo įmonei. Šiek tiek mažesnis ukrainiečių lojalumas darbdaviams, bet, palyginti su Lietuva, gana didelis. Kitose Vidurio ir Vakarų Europos šalyse pakeleivių vis dėlto yra daugiau nei lyderių.
Pasak I. Nausėdienės, lojalumui įtakos turi ne tik situacija darbo rinkoje, bet ir darbuotojų amžius. Lojaliausi darbdaviui yra vyresnio amžiaus, 50 metų ir vyresni žmonės. Šią tendenciją galima paaiškinti socialinėmis šio amžiaus grupės charakteristikomis. Neretai šiame amžiaus tarpsnyje darbuotojai nebepuoselėja didelių profesinių ambicijų, o svarbiausiais tikslais tampa finansinis stabilumas ir socialinės garantijos.
Daugiausia lyderių – net 24 proc. – Lietuvoje yra tarp 24–34 ir 45–54 metų amžiaus darbuotojų. Šiose amžiaus grupėse pakeleivių skaičius taip pat nesiskiria ir siekia 56 proc. Didžiausias pakeleivių skaičius – 68 proc. – Lietuvoje yra tarp 35–44 metų darbuotojų.
Iki 24 metų amžiaus grupėje tik mažiau nei dešimtadalis darbuotojų yra lojalūs ir šioje amžiaus grupėje beveik penktadalis darbuotojų yra tipiniai karjeristai. Mažą prieraišumą organizacijai ir darbui galima paaiškinti tuo, kad šio amžiaus grupės darbuotojai savo profesinę karjerą dažniausiai būna pradėję visai neseniai. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad pirmaisiais darbo metais darbuotojų pasitenkinimas darbu bei motyvacija dirbti yra žemiausi. Jei darbuotojas randa savo vietą įmonėje, bėgant metams jo prisirišimas auga ir pradeda silpnėti apie 6–10 darbo metus.
Lojalumo sistemų saulėtekis
Prieš daugiau nei pusmetį SEB Vilniaus banko atliktos apklausos duomenys taip pat rodo, jog darbuotojai Lietuvoje yra motyvuojami nepakankamai. Net 48 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nėra skatinami jokiomis papildomomis motyvavimo priemonėmis. Populiariausi darbdavių pasirenkami motyvavimo būdai – priedas prie atlyginimo, kurį nurodė gaunantys 22 proc. respondentų, ir apmokėtos sąskaitos už mobilųjį telefoną bei automobilio kurą, kuriomis skatinami 10 proc. apklaustųjų.
SEB Vilniaus banko investavimo paslaugų vadovė Ingrida Sklėnienė pranešime spaudai teigia, jog Lietuvoje populiariausias darbuotojų skatinimo būdas pinigais jau nėra pats veiksmingiausias. „Kur kas svarbesniu argumentu likti įmonėje tampa į ilgalaikę perspektyvą orientuotos motyvavimo priemonės: sveikatos ar gyvybės draudimas, papildomas pensijų kaupimas, kreditų įmokų mokėjimas, įmonės akcijos ar kita“, – sako I. Sklėnienė. Tai populiaru ir paplitę Vakarų Europos įmonėse, kuriose darbuotojų lojalumas yra beveik dvigubai didesnis nei Lietuvoje.
„Praktika rodo, kad darbdaviai, pasiūlę savo darbuotojams ilgalaikes finansines investicijas, užsitikrina didesnį jų lojalumą. Žmogus ne taip lengvai nuspręs atsisveikinti su darboviete, kuri jam kaupia papildomą pensiją ar moka sveikatos bei gyvybės draudimo įmokas“, – pranešime spaudai tvirtina I. Sklėnienė.
Tačiau apklausos rodo, kad sveikatos ar gyvybės draudimą, papildomą pensijų kaupimą darbuotojams renkasi labai nedidelė darbdavių dalis. 5 proc. SEB Vilniaus banko apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų nurodė esantys skatinami sveikatos draudimu, vos 2 proc. – investiciniu gyvybės draudimu ir tik 1 proc. – papildomos pensijos kaupimu pensijų fonduose. Personalo valdymo specialistai ne kartą yra kartoję, jog motyvavimo trūkumas yra viena pagrindinių darbuotojų nelojalumo ir nepasitenkinimo darbu priežasčių. Todėl pastaraisiais metais personalo konsultantai pastebi aktyvesnį darbdavių domėjimąsi ilgalaikėmis darbuotojų motyvavimo priemonėmis.
Lietuviai vartotojai lojalūs, tačiau ne visada
UAB „Omnitel“ viceprezidentas komercijai Remigijus Štaras, remdamasis „TNS Gallup“ tyrimais, tvirtina, kad visiškai kitokia situacija yra klientų lojalumo sityje. Jo teigimu, Lietuva išsiskiria labai dideliu vartotojų lojalumu. „Omnitel“ klientų lojalumas yra labai aukštas ir tyrimai rodo, jog vartotojų elgsenai vis labiau įtaką daro ne kaina, o lojalumo programos“, – aiškina R. Štaras. Pagal „Conversion Model“ indeksą Lietuva yra tarp šalių, kuriose yra didžiausias vartotojų lojalumas pasaulyje. Panašus vartotojų lojalumas yra Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Australijoje. Vakarų ir Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje vartotojų lojalumas yra vos ne dukart mažesnis.
Pasak R. Štaro, didelis klientų lojalumas pasiekiamas pasitelkiant aktyvią rinkodarą bei stiprią klientų lojalumo stiprinimo sistemą. „Dovanos ištikimiausiems klientams – „Omnitel“ tradicija. „Omnitel“ privatiems vartotojams jau kelerius metus suteikiamos nemokamų paslaugų savaitės. Taip pat lojalūs klientai ypatinga asmenine dovana sveikinami gimtadienio proga“, – pasakoja R. Štaras.
Kad telekomunikacijų sektoriuje klientų lojalumas yra didelis, patvirtina ir Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys. Iki 2007 m. I ketvirčio pabaigos numerio perkėlimo paslauga pasinaudojo 146,2 tūkst. mobiliojo telefono ryšio vartotojų. Tai tik 3,09 proc. visų aktyvių mobiliojo telefono ryšio vartotojų.
I. Nausėdienė sako, jog didelis vartotojų lojalumas Lietuvoje pastebimas tik tam tikrose prekių ir paslaugų grupėse. „Viskas priklauso nuo prekių ar paslaugų kategorijos; vienoje rinkoje vartotojai labai lojalūs ir ištikimi prekių ženklui, kitoje mažiau, dar kitoje lojalumas labai mažas. Manau, kad kainos įtaka Lietuvoje jau pradeda mažėti; vis daugiau vartotojų kreipia dėmesį ne tik į kainą, bet ir į produkto ar paslaugos kokybę“, – lojalumo ir nelojalumo fenomeną bando paaiškinti I. Nausėdienė.
Verslo konsultantas, psichologas Tomas Lagunavičius sako, jog tiek lietuvių vartotojų, tiek lietuvių darbuotojų lojalumą didinti yra nepaprastai sunku. Lietuvių jautrumas kainai išlieka vis dar didelis, o pagrindinė darbuotojų motyvacijos priemonė yra didesnis atlyginimas. „Tai būdinga visoms sparčiai augančioms rinkoms, todėl Lietuva čia nėra išimtis. Žinoma, specifinės lietuvių charakterio savybės ir jautrumas kainai dar ilgai išliks, tačiau nebus tokie aštrūs, kaip dabar“, – teigia T. Lagunavičius.
