Šalies įmonės didėjantį pelną skaičiuoja nuo 2000-ųjų, tačiau atlyginimai darbuotojams pradėti kelti tik Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) ir atsivėrus sienoms. Ekonomistai pripažįsta, kad būtent migracija sukrėtė darbo rinką ir privertė darbdavius dalytis pelnu su darbuotojais. Tačiau ne visi verslininkai sutinka atsisakyti dalies pelno darbuotojų naudai.
Praėjusiais metais vienas pelningiausių sektorių buvo viešbučių ir restoranų verslas, o šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai iki šiol yra vieni mažiausių Lietuvoje ir pirmąjį šių metų ketvirtį vos perkopė 900 litų.
„Viešbučių paslaugos Lietuvoje kainuoja tiek, kiek ir Vakarų Europoje, tačiau kambarinės uždirba labai mažai. Viešbučiai tikrai pajėgūs mokėti daugiau“, – svarsto Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto tyrėjas, Vilniaus universiteto docentas Romas Lazutka.
Nuolatinės paieškos
Už kambarines ir padavėjas mažiau uždirba tik lentpjūvių darbininkai – šių atlyginimas į rankas toks, kokį minimalų mėnesinį darbo užmokestį nustato valstybė. Privataus medienos sektoriaus darbininkų atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, pirmąjį šių metų ketvirtį nesiekė nė 800 litų. Nuo 2000-ųjų minėtų sektorių darbuotojų atlyginimai pakilo tiek, kiek buvo didinamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.
Įvairiose gamybos įmonėse dirbančių žmonių atlyginimas popieriuje svyruoja apie 1–1,5 tūkst. litų, taigi į rankas tik nedaugeliui nubyra kiek daugiau nei tūkstantis litų. Didmiesčių verslininkai ieško darbuotojų aplinkinėse gyvenvietėse ir siūlo juos nemokamai vežti į darbą, tačiau atlyginimo didinti neskuba.
Prekybos centrai nuolatos skelbia kasininkų paiešką, nors darbo skelbimuose siūlo vos 700–800 litų atlyginimą per mėnesį. Socialiniai eksperimentai jau seniai įrodė, kad už tokius pinigus sudurti galą su galu šiandien Lietuvoje beveik neįmanoma.
Europą vejamės statybose
Nors dauguma darbdavių pastaruoju metu ypač garsiai deklaruoja keliantys personalui atlyginimus, tačiau įmonių pelningumas auga kur kas didesniais tempais.
Lietuvos verslo pelno rodikliams neigiamos įtakos nedarė nei brangstančios žaliavos ir energija, nei augantys atlyginimai. Vis didesnė infliacija leidžia daryti prielaidą, kad prisidengdami šių veiksnių poveikiu ir nenorėdami atsisakyti pelno, verslininkai didina paslaugų ir produkcijos kainas.
Migracija privertė uždarbiu dalytis statybų sektoriaus atstovus – 2006 m. šių įmonių pelningumas siekė 9 proc., statybininkų darbo užmokestis nuo 2005-ųjų pabaigos iki šių metų pradžios išaugo net 30 proc. Susiklosčius palankiai rinkos situacijai ir augant nekilnojamojo turto paklausai bei kainoms, statybų įmonės, siekdamos išlaikyti darbuotojus Lietuvoje, neturėjo kitos išeities kaip tik mokėti beveik europietiškas algas.
„Kvalifikuotų statybininkų atlyginimai dar nepasiekė europietiškų, taigi jie dar turi tendenciją didėti. Daugiausia, kiek gali uždirbti kvalifikuotas statybininkas Lietuvoje, yra kelis kartus mažiau nei mokama Vakarų Europoje“, – kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas. Pasak jo, atlyginimai statybininkams augs nepaisant artimiausiu metu prognozuojamo nekilnojamojo turto kainų smukimo. Asociacijos vadovas įsitikinęs, kad statybų įmonės turi atsargų ir pelno sąskaita galės toliau kelti algas darbuotojams, norėdamos juos išlaikyti Lietuvoje.
Iškreiptos rinkos ženklas
Asociacijos duomenimis, vidutinis statybų sektoriaus darbuotojo atlyginimas siekia 3 tūkst. litų. „Tačiau aukštesnės kvalifikacijos darbininkas gali per mėnesį uždirbti 4–5 tūkst. litų, labai aukštos kvalifikacijos – ir 6–8 tūkst. litų per mėnesį, atskiruose projektuose kvalifikuotų statybininkų atlyginimas gali būti dar didesnis“, – tikina A.Šeštakauskas.
Tiesa, oficiali statistika liudija, kad pirmąjį šių metų ketvirtį statybininkų atlygis, neatskaičiavus mokesčių, nesiekė nė 2 tūkst. litų. Regis, Valstybinė mokesčių inspekcija dar turi nemažai darbo, kovodama su algomis vokeliuose.
Lyg ant mielių kylantį statybininkų atlyginimą „DnB Nord“ vyresnioji analitikė Indrė Genytė vadina iškreiptos rinkos ženklu. „Tokią situaciją lėmė palanki rinkos situacija, tai ilgai nebesitęs. Ekonomikos augimui sulėtėjus, atvės nekilnojamojo turto rinka ir statybų sektoriuje darbo užmokestis taip sparčiai nebedidės“, – mano ji.
Kilimą jaučia ne visi
„Statistikos departamento skelbiamą vidutinį šalies darbo užmokestį kelia augantys tam tikrų ūkio sektorių darbuotojų atlyginimai ir vis didesnė legalizuota iki šiol vokeliuose mokėtų atlyginimų dalis. Tačiau didėjančias kainas jaučia visi gyventojai, neatsižvelgiant į atlyginimo dydį. Dėl to atsiranda emocinis nepasitenkinimas: statistika skelbia didėjančius skaičius, o žmonių atlyginimai nesikeičia“, – kalbėjo I.Genytė.
R.Lazutka mano, kad viena svarbiausių priežasčių, lemiančių, kad vienose įmonėse atlyginimai didėja sparčiau, o kitose – lėčiau, yra sektoriaus padėtis rinkoje. „Monopolinių sektorių – elektros, dujų gamybos ir skirstymo, finansinio tarpininkavimo – yra labai aukštas pelningumas, todėl ir darbuotojų atlyginimai gerokai didesni nei vidutinis šalies darbo užmokestis“, – aiškina R.Lazutka.
Pernykštė alga
Milžiniški atlyginimų skirtumai fiksuojami ne tik privačiame sektoriuje, bet ir iš valstybės biudžeto finansuojamose institucijose. Vasarą Seimas nusprendė padidinti bazinės pareiginės algos dydį nuo 442 iki 490 litų. Dėl to išaugo Seimo narių, teisėjų, ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.
Mokytojai, ugniagesiai, policininkai ir kiti, dirbantys pagal darbo sutartis ir išlaikomi iš valstybės biudžeto, turės susitaikyti su pernykšte alga.
Pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų atlyginimų pagrindas – bazinė mėnesinė alga, kurios dydis nekinta jau trejus metus ir yra lygus 115 litų.
„Jei toks darbuotojas nepakilo karjeros laiptais, jo atlyginimas per pastaruosius trejus metus nė kiek nepadidėjo“, – pabrėžė R.Lazutka.
Silpnos profsąjungos
Pašnekovo manymu, situacija, kai daliai darbuotojų mokami labai maži atlyginimai, tačiau nevyksta streikų, rodo, kad šalyje silpnai veikia profesinės sąjungos. Seimo nariams pasikėlus algas, o pedagogus ir policininkus pamiršus, pastaruosius vienijančios profsąjungos neištarė nė žodžio.
Didelis atlyginimų atotrūkis tarp dirbančiųjų kaime ir mieste nulemtas ne tik darbo vietų stygiaus, bet ir mažesnių darbuotojų reikalavimų.
„Matome situaciją, kai kaimo žmonės apsisprendžia verčiau visai nedirbti, nei dirbti už minimalų atlyginimą. Daugėja socialiai remtinų asmenų, ilgalaikių bedarbių, žmonės pasineria į alkoholizmo liūną“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak „DnB Nord“ vyresniosios analitikės I.Genytės, darbo užmokesčio atotrūkis tarp miesto ir kaimo išliks ir ateityje, tačiau pamažu turėtų mažėti. „Emigracija prasidėjo provincijoje, ten beveik nebeliko nekvalifikuotos darbo jėgos, todėl jos paklausa auga ir atlyginimai turėtų pamažu atsiplėšti nuo minimalaus lygio“, – aiškino ji.
Našumas mažėja
Lietuvoje vis ryškesnė tendencija, kad aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys uždirba mažiau nei darbininkai. Tai – dar vienas emigracijos padarinys, iškreipiantis situaciją darbo rinkoje. Be to, dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dirba valstybiniame sektoriuje.
„Valstybinėse institucijose atlyginimai priklauso nuo šalies biudžeto situacijos, valstybę valdančių asmenų sprendimų, bazinių dydžių augimo. Todėl darbo užmokestis mokytojams, mokslininkams, gydytojams kyla lėčiau nei vyksta pokyčiai rinkoje“, – aiškino I.Genytė.
Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje pradeda įsisukti ydingas, infliaciją skatinantis darbo užmokesčio kilimo ratas. Kai kurie darbdaviai ima didinti atlyginimus sulig kainų lygiu, savo ruožtu darbuotojai, pajutę kylant kainas, prašo didesnio atlyginimo.
„Turime Latvijos pavyzdį, kur algos keliamos vien dėl to, kad padidėjo infliacija. Taip sukuriamas spiralės efektas – infliacija ir kyla dėl to, kad šalyje, augant pajamoms, didėja vartojimo apimtis“, – aiškino bendrovės „Hay Group“ informacinio verslo vadovas Baltijos šalims Sakalas Gorodeckis.
Vis dėlto „Hay Group“ prognozuoja, kad atlyginimų didėjimo greitis ims mažėti. Esą iki kitų metų liepos atlyginimai Latvijoje išaugs 11 proc., Estijoje – 10,5 proc., Lietuvoje – 10 proc.
Infliacijos ratas
Esant stabiliai rinkai atlyginimų kilimas rodo augantį darbo našumą. Pastarąjį atspindi šalies bendrasis vidaus produktas (BVP). Šie rodikliai, anot S.Gorodeckio, ir turėtų didėti proporcingai vienas kitam. Darbo užmokestis vis didesniu tempu auga Lietuvai įžengus į ES, o darbo našumo augimas gerokai atsilieka ir netgi matomas nuosmukis.
„Jei atlyginimų augimas yra labai panašus į bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius, tai yra normalu. Bet jei atsiranda infliacijos veiksnys, jis dar labiau skatina atlyginimus augti“, – teigė S.Gorodeckis.
„Danske Bank“ ekspertas Larsas Christensenas dar metų pradžioje atkreipė dėmesį, kad didžiausią nerimą kelianti Lietuvos problema – didžiulis darbo užmokesčio ir darbo našumo augimo atotrūkis.
Lietuvos specialistų menki darbo našumo rodikliai nestebina – stingant darbo jėgos, darbdaviai priversti priimti netinkamo išsilavinimo ir pasirengimo žmones.
Vairuotojas ekspeditorius
55 metų, vairavimo patirtis – 38 metai, B, C, D kategorijos, dirba ir gyvena Kauno rajone, mėnesinis darbo užmokestis į rankas vasarą – 2200 litų, žiemą – 1500 litų.
– Kada paskutinį kartą didėjo jūsų atlyginimas ir kiek?
– Šiek tiek atlyginimas kilo praėjusią vasarą. Tačiau šiemet, nors ir buvo žadama, – ne. Pernai vasarą iš uždirbtų pinigų pavykdavo dalį sutaupyti, įsigyti stambesnių pirkinių, skirti remontui. Šiemet labai pajutome didėjančias kainas ir sutaupyti, kaip besisuktum, jau nebepavyksta.
– Ar turite finansinių įsipareigojimų?
– Taip, esame įsigiję naują šildymo katilą ir televizorių. Kai susitaupome šiek tiek pinigų, po truputį šiltiname namą: keičiame langus, ruošiamės keisti stogą, tvarkyti sienas.
– Kiek norėtumėte uždirbti?
– Pirmiausia norėtųsi visus metus stabilių pajamų, taip pat šiek tiek didesnio mėnesinio atlyginimo – arčiau 3 tūkst. litų. Svarstau galimybę keisti darbovietę, juo labiau kad ir vadovybė nesilaiko duotų pažadų, didina darbuotojų atsakomybę, darbo apimtį, bet atlyginimas nedidėja.
Informacinių technologijų specialistas
29 metų, gyvena ir dirba Vilniuje, mėnesinis darbo užmokestis į rankas – 4500 litų.
– Kiek atlyginimas kilo per pastaruosius metus?
– Mano darbovietėje atlyginimas peržiūrimas kartą per metus, po kasmet vykstančio pokalbio su skyriaus vadovu. Pastarąjį kartą atlyginimas didėjo apie 500 litų, dėl to, kad įgijau aukštesnę kvalifikaciją. Pavasarį, pabaigęs projektą, gavau vienkartinę 2 tūkst. litų premiją.
– Ar pavyksta sutaupyti? Ar turite finansinių įsipareigojimų?
– Kol kas neturime vaikų, žmona uždirba kiek daugiau nei 3 tūkst. litų per mėnesį, taigi, nors ir turime būsto paskolą, gana gerai verčiamės. Uždirbamų pinigų pakanka ne tik būsto paskolai grąžinti ir palūkanoms mokėti (tai sudaro apie dešimtadalį visų mūsų šeimos mėnesinių pajamų), bet ir taupyti, atostogoms. Planuojame išperkamosios nuomos būdu pirkti naują automobilį.
Tyrėja
30 metų, dirba viename iš šalies rajonų policijos komisariatų, turi 7 metų darbo stažą, atlyginimas į rankas – 1300 litų.
– Ar Jums pakanka gaunamo atlyginimo? Ar pavyksta sutaupyti?
– Net gyvenant mažesniame mieste nei Vilnius, kur kainos mažesnės, tokio atlyginimo nepakanka. Už atlyginimą galiu sumokėti visus mokesčius, buto nuomą, nusipirkti maisto, drabužių. Planuoju baigti studijas, už kurias taip pat reikės mokėti, taigi atostogos užsienyje neįvyks ir šiemet. Su tokiu atlyginimu apie nuosavą būstą galima tik pasvajoti.
Šis darbas man labai patinka, todėl iki šiol ieškojau galimybių likti Lietuvoje, kelti kvalifikaciją. Tačiau, be mažo atlyginimo, yra daugybė kitų minusų: nuolat tenka dirbti viršvalandžius, kurie netraukiami į apskaitą ir nemokami, komandiruočių metu negauname dienpinigių, nesuteikiamos laisvos dienos po naktinių budėjimų ir pan.
Kadangi vilčių, kad atlyginimas gerokai didėtų, nėra, svarstau galimybę laikinai išvykti uždarbiauti į užsienį ir susitaupyti stambesniems pirkiniams.
– Kiek norėtumėte uždirbti?
– Man pakaktų uždirbti 2–3 tūkst. litų, tačiau tiek į rankas gauna tik vadovų postus užimantys pareigūnai.
Gydytoja
42 metų, dirba vienoje didžiausių šalies gydymo įstaigų. Darbo stažas – 17 metų, atlyginimas į rankas – 3 tūkst. litų.
– Kiek didėjo darbo užmokestis pastaraisiais metais?
– Šiuo metu uždirbu apie 20 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu. Tačiau tam, kad per mėnesį uždirbčiau tris tūkstančius litų, dirbu 1,5 etato, ligoninėje budžiu savaitgaliais, švenčių dienomis, naktimis. Rugpjūčio mėnesį neturėjau nė vieno laisvo savaitgalio – arba šeštadienį, arba sekmadienį tekdavo dirbti.
– Kurią dalį atlyginimo skiriate taupyti?
– Sutaupyti pavyksta labai nedaug. Abu su vyru savo atlyginimus išleidžiame kasdienėms reikmėms, taip pat po truputį tvarkome namą. Šiemet pirmą kartą pavyko išvykti su dviem dukterimis į užsienį paatostogauti. Tam rengėmės iš anksto ir taupėme. Už kelionę sumokėjome dalimis per kelis mėnesius.
– Koks atlyginimas Jus tenkintų?
– Norėčiau dirbti vieną etatą ir uždirbti 5 tūkst. litų, atskaičiavus mokesčius. Manau, kad gydytojo darbas turėtų būti bent tiek įvertintas. Tuomet daugiau laiko galėčiau skirti šeimai, nes ji, esant dabartiniam darbo krūviui, labai nukenčia.
Valstybės tarnautojas
32 metai, dirba vienoje šalies valstybinėje institucijoje, darbo patirtis – 9 metai, atlyginimas į rankas – 2800 litų.
– Kiek didėjo Jūsų atlyginimas?
– Per pastaruosius trejus metus darbo užmokestis padidėjo beveik dukart, tačiau dėl to, kad kėliau kvalifikaciją ir užėmiau aukštesnes pareigas. Paprastai, du kartus per metus gerai dirbantys darbuotojai skatinami kelių šimtų litų premijomis.
– Kiek pavyksta sutaupyti?
– Didesnių finansinių įsipareigojimų neturiu. Per mėnesį pernelyg nesistengdamas sutaupau apie 200–300 litų. Tačiau kasmet dukart per metus atostogauju užsienyje.
– Koks atlyginimas Jus tenkintų?
– Jeigu produktų kainos išliktų panašaus dydžio, per mėnesį pakaktų uždirbti 5 tūkst. litų. Uždirbdamas tokį atlyginimą ryžčiausi imti paskolą ir pirkti būstą.
Kūno kultūros mokytojas
25 metų, dirba Kėdainių rajono vidurinėje mokykloje, mėnesinis darbo užmokestis į rankas – 960 litų.
– Kiek atlyginimas didėjo per pastaruosius metus?
– Atlyginimas šiek tiek augo dėl padidėjusio darbo krūvio. Šiuo metu iki viso etato trūksta kelių pamokų, dar neaišku, ar jas gausiu. Tačiau netgi tie mokytojai, kurie turi 33–35 pamokas per savaitę, uždirba ne daugiau nei pusantro tūkstančio litų per mėnesį.
Šią vasarą baigiau magistrantūros studijas, todėl atsirado galimybė kreiptis į mokyklos vadovybę dėl priedo prie atlyginimo. Ką tik parašiau prašymą, paaiškėjo, kad priedas – pusė bazinės algos dydžio, tai yra 47 litai. Ar jis bus mokamas, priklauso nuo mokyklos finansinės padėties ir vadovybės sprendimo. Taigi šiais metais tikiuosi uždirbti tūkstantį litų. Po penkerių metų galėsiu kelti kvalifikaciją ir gauti aukštesnę kategoriją, tuomet atlyginimas vėl kiltų. Iki tol didesnio uždarbio tikėtis nėra pagrindo.
Magistrantūros studijoms per dvejus metus išleidau apie 8 tūkst. litų, taigi jei gausiu priedą prie algos, jos man atsipirks per 15 metų.
– Ar pavyksta išgyventi iš tokio atlyginimo? Ar sutaupote?
– Viskas priklauso nuo to, kaip gyveni. Anksčiau sutaupydavau kokį 50 litų per mėnesį, tačiau jei atsiranda kokių nenumatytų išlaidų, sutaupyti nepavyksta. Išsiversti padeda tėvai.
