"Pagrindiniai šio modelio trūkumai - neapibrėžtumas, kadangi neaišku, kiek žmonių dalyvaus kaupime. Taip pat pakankamai mažas mastas, dėl kurio, veikiausiai, pradžioje nesisteigs pensijų fondai. Tai tuo pačiu būtų ir privalumas, kadangi lėšų, atitrauktų nuo "Sodros", trūkumas nebūtų labai didelis ir jį būtų galima nesunkiai dengti iš valstybės biudžeto. Bet taip pat ir neaišku, kiek biudžeto pinigų prireiks "Sodros" pajamų netekčiai padengti", - teigė Eltai socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Teodoras Medaiskis.
T.Medaiskio nuomone, vienas iš šio projekto privalumų - savanoriškumas ir pradžioje nedideli reformos kaštai, kurie iš dalies būtų dengiami ir planuojamo "Sodros" biudžeto pertekliumi. Kita fondo biudžeto pertekliaus dalimi būtų didinamos jau mokamos pensijos. "Šio modelio atsargumas yra ir jo privalumas, ir trūkumas - priklausomai nuo to, kaip pasiseks", - prognozavo vienas iš reformos projekto autorių.
Vilniaus universiteto docento Romo Lazutkos teigimu, palyginti su anksčiau pateiktu reformos variantu, kurį atmetė Seimas, privalumu galima laikyti jame įtvirtintą savanoriškumo principą, nuosaikesnį reformos kaštų augimą ir leidimą antroje pensijų reformos pakopoje dalyvauti draudimo bendrovėms.
"Leidimas dalyvauti gyvybės draudimo bendrovėms reiškia didesnę konkurenciją bei patirtį. Lietuvoje apie 200 tūkst. žmonių jau yra apsidraudę šiose bendrovėse", - mano R.Lazutka. Vienu pagrindinių trūkumu ekspertas laiko tai, kad antroji pakopa kuriama vietoj socialinio draudimo.
"Socialinio draudimo pajamos mažėja ir tai reikės kompensuoti iš kitų šaltinių. Vadinasi, yra galimybė, jog valstybė bus priversta apkarpyti kitas išlaidas arba skolintis didindama biudžeto deficitą", - sakė Eltai Vilniaus universiteto R.Lazutka. Eksperto įsitikinimu, antroji pakopa rizikinga, kadangi investuojama į kapitalo rinką ir sukauptų pensijų dydis nebus garantuojamas.
"Antroji pakopa kuriama vietoj socialinio draudimo, todėl būtų geriau, kad ji būtų kuriama iš papildomų lėšų, o ne socialinio draudimo sąskaita", - įsitikinęs R.Lazutka.
Pirmaisiais reformos metais nuo "Sodrai" mokamos įmokos kaupimui būtų pervesta 2,5 proc. Šią įmoką planuojama laipsniškai didinti, kol 2007 metais ji pasieks 5,5 proc. Planuojama, jog iki ateinančių metų vidurio kiekvienas apdraustasis turės pasirinkti, dalyvaus jis pensijų kaupime ar ne. Tačiau neapsisprendusieji galės metus palaukti ir tai padaryti dar nuo kitų metų. Anot T. Medaiskio, niekam keliai nebus užkirsti. Tačiau kaip vyks įmokų pervedimas iš "Sodros" gyvybės draudimo bendrovėms ar pensijų fondams, kol kas nėra aišku.
"Kelių, kaip tai bus atlikta, gali būti daug - tai bus nesudėtingas judėjimas. Tačiau dar nėra aišku, ar tai darys "Sodra", ar kita institucija. Kai tik bus pritarta reformai, ministerijoje jau bus parengti juodraštiniai variantai. Tiesiog dalis įmokų bus atskiriama ir duomenų bazėje atsiras dar viena eilutė - visa tai būtų atliekama automatiškai ir didelių problemų nesukeltų", - prognozuoja "Sodros" vadovas Dalius Prevelis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti, kad kaupimo įmoka būtų apdraustojo įmokos tarifo dalis, todėl apdraustojo"Sodrai" mokamą įmokos dalį iki 2007 metų reikės padidinti iki 5,5 proc., atitinkamai sumažinant darbdavio mokamą įmokos dalį iki 28 proc. 2007 metais.
Prognozuojama, kad projekte siūloma reformos kaina, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, galėtų būti nuo 20 iki 140 mln. litų. "Įvesdama tokį pensijų draudimą, valstybė suteiks Lietuvos gyventojams galimybę pensijų kaupimo bendrovėse kaupti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį, kuriose ji būtų investuojama ar reinvestuojama į diversifikuotą investicijų portfelį bei nustatytomis sąlygomis gauti pensijų išmokas", - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė.
Anot ministrės, pensijų kaupimas leistų padidinti jame dalyvaujančių asmenų pensijas, nedidinant socialinio draudimo įmokų tarifo. "Kaip rodo pasaulio praktika, kapitalo grąža iki šiol buvo didesnė nei darbo užmokesčio augimas. Todėl galima tikėtis, kad pensijos su kaupiamąja dalimi bus bent 20 proc. didesnės, negu būtų palikus galioti tik einamojo finansavimo sistemą", - prognozuoja ministrė.
R.Lazutka tokio optimizmo kaip ministrė neturi. "Kiek žmonės laimės, kiek pralaimės, niekas negali pasakyti. Tai priklausys nuo padėties finansų rinkoje per ilgą laikotarpį. Nors ilgalaikės tendencijos yra palankios, bet žmonės išeina į pensiją ir tuo metu, kada yra nuosmukis", - įspėja ekspertas.
Pavyzdžiui, Estijoje bendrasis pensijų fondų indeksas vien per paskutiniąją rugsėjo savaitę smuktelėjo žemyn - indeksas, kuris pradėtas skaičiuoti nuo 100 punktų vertės, smuko per 0,314 procento iki 100,128 punkto. Aukščiausias indekso pasiektas lygmuo sudarė 100,681 punkto.
Indeksą Estijos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas skaičiuoja nuo liepos 1 dienos, kai Estijoje oficialiai pradėjo veikti pensijų fondai. Naujausiais duomenimis, prie kaupiamųjų pensijų fondų programos prisijungusių Estijos gyventojų skaičius perkopė 100 tūkstančių narių ribą.