Nuo šių metų gegužės, kai pradėtos tikrinti įmonės, pokalbiams į apskričių valstybines mokesčių inspekcijas pakviesti 250 kavinių ir viešbučių vadovų.

VMI paskelbė, kad netrukus po šių pokalbių daugiau kaip 200 įmonių veikloje pastebėti teigiami poslinkiai ir augantis oficialus darbuotojų atlyginimas. Inspekcijos duomenimis, pradėjus stebėti kavines, neva neįstengiančias darbuotojams mokėti net minimalios algos, apyvarta tomis dienomis išaugdavo daugiau kaip du kartus.

Manipuliuojama nuolaidomis

„Kasmet pajamos slepiamos vis išradingiau. Rečiau pasitaiko neišduodančiųjų kasos kvitų, tačiau mokesčių išvengti bandoma manipuliuojant įvairiomis nuolaidomis ar nuslepiant lėšas, gautas už pobūvius“, – sakė VMI viršininko pavaduotojas Darius Alinskas.

Nuo gegužės tikrintojų sulaukė apie 40 kavinių ir viešbučių, ignoravusių VMI įspėjimus arba apie kurių galimus mokestinius pažeidimus buvo pranešta pasitikėjimo telefonu.

Dalis tyrimų jau baigti, per juos nustatyta apie 50 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių, dar 12 tūkst. litų baudų skyrė teismai.

Nesąžininga konkurencija

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vykdomoji direktorė Eglė Dilkienė tvirtino, kad VMI akiratyje atsidūrė ne asociacijos narės.

„Mūsų turimi duomenys rodo, kad asociacijai priklausantys restoranai ir barai sumoka daugiau nei pusę visų šalies maitinimo sektoriaus įmonių sumokamų mokesčių. LVRA priklauso tik 1–2 proc. visų šalies maitinimo įstaigų. Mūsų asociacijos įmonių darbuotojai gauna gerokai didesnius atlyginimus nei yra šalies viešbučių ar restoranų sektorių vidutinis atlyginimas“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, asociacija suinteresuota, kad mokesčius slepiančios maitinimo bendrovės susitvarkytų, mat jos nesąžiningai konkuruoja su tvarkingai dirbančiomis LVRA narėmis.

„Mokesčių nemokančios ir pajamas slepiančios maitinimo įstaigos meta šešėlį visoms sektoriaus įmonėms, visi atsiduria po didinamuoju stiklu“, – apgailestavo LVRA vykdomoji direktorė.

Žlugdo kontrolė

E.Dilkienės įsitikinimu, dažniausiai mokesčius mokėti vengia smulkios ir sezoninės maitinimo įstaigos bei kavinės, dirbančios toliau nuo didžiųjų miestų centrų. Jos teigimu, taip elgtis mažas įmones verčia milžiniška kontrolė ir palyginti dideli mokesčiai.

„Maitinimo įstaigas kontroliuoja mažiausiai 30 įvairių įstaigų ir organizacijų, mums reikia gauti įvairiausius leidimus ir licencijas“, – kalbėjo E.Dilkienė.

Daug problemų sektoriaus plėtrai dabar kelia darbuotojų stygius, augantys atlyginimai. Tačiau nepaisant didėjančių sąnaudų, kai kurios maitinimo įstaigos sugeba taikyti labai mažas kainas, tarp tokių – mažos kinų maisto kavinukės.

„Nesuprantama, kaip jos išgyvena“, – stebėjosi E.Dilkienė.

Susirenka arbatpinigius

Minimalų atlyginimą restoranų ir viešbučių žemiausios grandies darbuotojams, tarkime, padavėjams, moka daugelis įstaigų, likusią dalį jie susirenka iš arbatpinigių.

„Tokia praktika yra visame pasaulyje“, – sakė LVRA vykdomoji direktorė.

2006 m. šalies viešbučių sektoriuje vidutinis darbo atlyginimas, prieš sumokant mokesčius, buvo 1068 litai, LVRA nariams priklausančiuose viešbučiuose – 1305 litai, šalies restoranų sektoriuje – 745 litai, LVRA nariams priklausančiuose restoranuose ir baruose – 1407 litai.