"Apygardų teismai apkrauti civilinėmis bylomis. Todėl ginčų nagrinėjimas užtrunka labai ilgai. Arbitražas išlaisvintų nuo naštos teismus", - sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimas Varkulevičius.
Be to, naujas arbitražas suteiktų galimybę verslininkams gerokai greičiau išspręsti komercinius ginčus, nesiveliant į metų metus trunkančius procesus teismuose.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai planuoja naują ginčų nagrinėjimo instituciją įsteigti prie rūmų asociacijos.
Manoma, kad užbaigus steigėjų diskusijas arbitražą būtų galima įsteigti dar šiais metais.
Naujo arbitražo labiausiai laukia finansinės institucijos. Greitas ginčų išaiškinimas padėtų išspręsti bankų klientų mokumo problemas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Eduardas Vilkelis "Lietuvos rytui" teigė, kad bankai galėtų pasinaudoti arbitražu, sprendžiant ginčus tiek tarp bankų, tiek ir ginčus tarp bankų ir ūkio subjektų.
Lietuvoje jau buvo bandymų ginčus perkelti į arbitražą. Kol kas dar veikia prie Lietuvos teisininkų draugijos įsteigtas Nacionalinis komercinis arbitražas ir Tarptautinis komercinis arbitražas, įkurtas prie "Tarptautinių prekybos rūmų Lietuva".
Tačiau šių arbitražų paslaugomis verslininkai naudojasi vangiai.
Pernai Nacionalinis komercinis arbitražas išnagrinėjo 23 bylas.
Kaip teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas, normalaus arbitražo iki šiol nėra dėl kilusių beprasmiškų nesutarimų tarp iniciatorių ir verslo organizacijų.
Dabar verslininkai bei teisininkai susivienijo ir jau sutarė panaikinus du savarankiškai veikiančius arbitražus įkurti vieną.
Vakarų Europoje įprasta ginčų nagrinėjimus vykdyti būtent prie pramonės, prekybos ir amatų rūmų įsteigtuose arbitražuose.
Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo pirmininko Juozo Šato teigimu, Vokietijoje arbitražuose išnagrinėjama 40-60 proc. visų komercinių ginčų.
Komerciniai arbitražai turėtų dominti verslininkus, kurie nesutaria dėl didelių sumų ir nori per trumpą laiką išsiaiškinti, kas kaltas ir turi padengti nuostolius.
Tiesa, arbitražo paslaugos yra brangesnės, lyginant su teismais. Teismuose pralaimėjusioji pusė paprastai dengia 3 proc. nuo ieškinių sumos. Arbitraže, pavyzdžiui, 10 tūkst. litų ieškinio išaiškinimas kainuotų 1 tūkst. litų. Tuo tarpu ieškinio nuo 500 tūkst. iki 1 mln.litų atveju tektų mokėti 14 tūkst. plius 1 proc. nuo sumos, viršijančios 500 tūkst. litų.
Arbitražo sprendimas prilygsta teismo sprendimui. Arbitražo iniciatoriai pabrėžia viena svarbiausių jo privalumų - arbitrų sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Apskųsti galima tik atskirais atvejais, kai nutartis prieštarauja visuomenės interesams.
Tokiu būdu išvengiama nesibaigiančių nutarčių apskundimų aukštesnei instancijai. Po to, kai arbitražas, išnagrinėjęs ieškinį, priima sprendimą, pralaimėjusioji pusė privalo vykdyti arbitražo nutartį.