Paklausios sodybos dar netapo deficitu

Prekiautojai nekilnojamuoju turtu pastebi, kad aplink Kauną 20 kilometrų spindulių lieka vis mažiau parduodamų laisvų sodybų, o jų kainos dėl didelės paklausos yra aukštos. Tačiau miestiečių tai negąsdina – jie ir toliau intensyviai ieško parduodamų sodybų. Jeigu negalima įsigyti sodybos arčiau miesto, nepabūgstama pirkti nutolusios ir bemaž 100 kilometrų.

„Kainos prasideda nuo 100 tūkst. litų. Žinoma, galima rasti apleistą sodybą 30–40 kilometrų spinduliu nuo miesto ir už 60 tūkst. litų, tačiau tokia sodybą būtų vienkiemyje ir į ją reikėtų nemažai investuoti. Sumokėjus už sodybą apie 100 tūkst. litų, joje būtų galima iš karto gyventi. Tačiau tokių aplink Kauną jau labai mažai. Jas parduoda į miestą pas savo vaikus persikelti sumanę senyvo amžiaus žmonės, nebeįstengiantys prižiūrėti namų. Tokios dažniausiai nuperkamos per mėnesį. Jei kaina būna aukštesnė pardavimas užtrunka ilgiau. Tačiau ir tada atsiranda žmonių, sutinkančių mokėti didesnę kainą už gražesnėje vietoje esančią sodybą“, – sakė bendrovės „Forto siena“ nekilnojamojo turto agentas Kęstutis Žarnauskas.

Tačiau su teiginiais, kad aplink Kauną nebėra laisvų sodybų, sutinka ne visos nekilnojamojo turto agentūros.

„Niekas nestovi vietoje, yra parduodančiųjų sodybas, yra tokių, kurie perparduoda anksčiau įsigytą turtą. Rinkoje atsiranda ir tokių sodybų, kurios parduodamos gavus palikimą, mirus tėvams ar seneliams. Visada turime pasiūlyti bent vieną ar dvi sodybas prie Kauno. Kainos pačios įvairiausios – arti miesto galima įsigyti nuo 130 tūkst. litų kainuojančią sodybą. Kiek toliau sodybos gali būti pigesnės, išskyrus vieną kryptį – Vilniaus. Čia nekilnojamasis turtas yra paklausus ir brangus“, – teigė nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ žemės sklypų ekspertas Tomas Rapalis.

Perka ne tik poilsiui

Aplink Kauną sodybos dažniausiai perkamos praleisti laisvalaikį arba nuolat gyventi. Rečiausiai jos pasirenkamos kaip investicija į nekilnojamąjį turtą. Perkantieji sodybas, kad turėtų, kur leisti laisvalaikį, nėra tokie išrankūs, kaip nusprendusieji miestą visam laikui iškeisti į kaimą. Tie, kurie nori investuoti į nekilnojamąjį turtą, dažniausiai galvoja apie kaimo turizmo sodybas.

„Tiems, kurie renkasi sodybas poilsiui, nebūtinai reikia, kad namuose būtų įrengta centrinio šildymo sistema. Dažniausiai užtenka židinio, nes žmonės čia žiemos nepraleidžia. O tie, kurie nori apsigyventi visam laikui, ieško sodybų, kuriose būtų viskas, ko reikia nuolatiniam gyvenimui: šildymas, kanalizacija, vandentiekis. Jeigu šių patogumų nėra, skaičiuojama, kiek reikės papildomų lėšų. Vieniems sodybų remontui užtenka ir 20 tūkst. litų, kitiems, norintiems viską keisti, mažai ir 100 tūkst. litų. Perkančiųjų sodybas poilsiui ir nuolatiniam gyvenimui yra beveik tiek pat“, – pasakojo K.Žarnauskas.

Kaina priklauso ir nuo to, kokios būklės yra sodyba. Net jei ji yra netoli Kauno, tačiau namas ir ūkiniai pastatai yra labai prastai išsilaikę, turto kaina gali būti ir kelis kartus mažesnė nei labiau nuo miesto nutolusios, tačiau tvarkingos sodybos.

Apžiūri kelius

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad sunku apibūdinti, kokio tipo sodybas perka kauniečiai. Jų norai būna įvairūs. Dažniausiai pasirenkamos sodybos, prie kurių yra apie hektarą žemės. Kiek rečiau perkami didesni sklypas. Pirkinio pasirinkimas priklauso ir nuo to, kokioje miesto dalyje gyvenama. Pavyzdžiui, Vilijampolės gyventojai vengia kelionės per visą miestą, todėl jiems priimtinesnės yra Vilkijos, Veliuonos ar Raudonės apylinkės. Vilijampoliečiai rečiau žvalgosi į sodybas Kaišiadorių kryptimi. Taip pat mielai perkama vaizdingose vietose, pavyzdžiui, prie Nemuno ar Neries.

„Žmonių pasirinkimas perkant sodybas priklauso nuo vietovės grožio, ar ta vieta yra prie vandens telkinio, ar prie pušyno. Pirkėjų nevilioja viduryje laukų esantis namas. Taip pat svarbūs keliai – žvyrkelis ar sunkiai išvažiuojamas kelias yra svarbus faktorius, lemiantis ir sodybos patrauklumą. Žmonės mielai perka rastinius namus, žinoma, jei medis nebūna supuvęs. Naujesnės statybos namų niekas nenori“, – sakė T.Rapalis

„Laikraščių skelbimuose apie parduodamas sodybas prie ežerų informacijos beveik nerasi. Žmonės patys važiuoja į kaimus ir klausinėja, kas tose apylinkėse parduodama“, – teigė K.Žarnauskas.