Kraupus kelerių metų senumo scenarijus nepasikartojo – tada kilus konfliktui tarp Maskvos ir Minsko, ir „Gazprom“ nutraukus dujų tiekimą Baltarusijai, Lietuva buvo priversta dujas laikinai importuoti per Latviją. Analitikų tvirtinimu, jeigu blokada būtų užsitęsusi, Lietuvą būtų ištikusi rimta ekonominė krizė.
„Kauno diena“ pasidomėjo, kokį vaidmenį Baltijos šalių, ir ypač Lietuvos, ekonominiame ir politiniame gyvenime pastaruoju metu vaidina Rusijos dujų monoponininkė „Gazprom“.
Teks tartis su estais
Dujotiekis per Baltijos jūrą, nauja elektrinė Kaune – tai tik keli „Gazprom“ projektai, kuriuos Rusijos dujų milžinė ketina įgyvendinti stiprindama savo pozicijas ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje.
Nepaisant Baltijos šalių protestų, „Gazprom“ su partneriais vokiečiais toliau įgyvendina naujo dujotiekio projektą. Nemaža vamzdyno dalis bus išklota ant Baltijos jūros dugno, ir tai labiausiai kelia nerimą šio regiono valstybėms. Tiesa, projekto iniciatoriai jau susidūrė su nenumatytomis kliūtimis.
Kilo abejonių, ar dujotiekis gali kirsti Estijos ekonominius vandenis. „Kiek žinau, dabar bandoma susisiekti su Estijos atstovais. Tačiau kol kas to padaryti nepavyko. Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schreoderis bandė atvykti į Taliną, tačiau nesulaukė jokio atsakymo“, – teigė Sergejus Kuprijanovas, „Gazprom“ valdybos pirmininko atstovas spaudai.
Tokių trukdžių dujų monopolininkas kol kas nesureikšmina. Per susitikimą su Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistais „Gazprom“ atstovas pareiškė, kad prie naujojo dujotiekio statybos ketina prisijungti ir viena Olandijos kompanija.
Pasidavė įtakai
Lietuvos politikai nesutinka su „Gazprom“ atstovų teiginiais, kad esą naujasis dujotiekis Baltijos šalis ir Lenkiją aplenks tik dėl ekonominių motyvų. Rusų teigimu, už jūros dugnu nutiestą dujotiekį nereikės mokėti tranzito mokesčių.
„Galime tik spėlioti, kur sutelkta daugiau įtakos – Kremliuje ar „Gazprom“. Puikiai matome, kad Rusija savo užsienio politikoje dujų kompaniją naudoja kaip galingą įrankį. Lieka tik apgailestauti, kad Vokietija ir ES pasidavė šios monopolininkės įtakai. Nežinia, ar ateityje tai neatsisuks prieš pačius vokiečius“, – svarstė Seimo narė Rasa Juknevičienė.
Iki šiol netyla kalbos, kad šis dujotiekio projektas buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino dovana savo bičiuliui – kadenciją baigusiam Vokietijos kancleriui G.Schreoderiui. Pastarasis yra vienas pagrindinių projekto vadovų, tačiau vos tik užėmė naujas pareigas, jo pusėn pasipylė priekaištai ir net kaltinimai korupcija.
Ateities kainų nežino
Pastaraisiais metais „Gazprom“ sulaukia aštrios kritikos dėl staigių dujų kainų šuolių. Europoje neabejojama, kad tai susiję su politiniais Kremliaus tikslais, tačiau dujų monopolininkas dangstosi rinkos kainomis.
„Esame sudarę nemažai ilgalaikių sutarčių, tačiau dabar pasakyti, kad dujų kaina ateityje nedidės – sudėtinga. Politika? Iš tiesų tokių klausimų galėjo kilti. Gana ilgai lengvatinėmis sąlygomis tiekėme dujas tiek Baltarusijai, tiek Ukrainai. Dabar pereiname prie rinkos kainų“, – susidariusią padėtį aiškino „Gazprom“ atstovas S.Kuprijanovas.
Alternatyvų neliko
Lietuvoje tokie argumentai kelia pagrįstų abejonių.
„Apie kokias rinkos kainas gali kalbėti dujų monopolininkės atstovai? Iš tiesų Europai gyvybiškai svarbu užsitikrinti alternatyvią dujų tiekimo sistemą. Dar 2000-aisiais rimtai svarstytas dujotiekio iš Norvegijos į Lenkiją projektas. Vėliau jis kažkodėl buvo užmirštas. Dabar girdime įvairių versijų, tarp jų ir tai, kad pasinaudodami savo įtakos svertais, šį projektą nuslopino „Gazprom“ atstovai. Jeigu jis būtų įgyvendintas, dabar, matyt, nereikėtų net kalbėti apie Rusijos ir Vokietijos dujotiekį“, – tvirtino Seimo narė R.Juknevičienė.
„Gazprom“ jau seniai įspėjo, kad Lietuvai nuo 2008-ųjų teks mokėti tokią pačią kainą kaip kitoms Vakarų Europos šalims.
Veržiasi į šilumos ūkį
Kontrolinis „Gazprom“ akcijų paketas priklauso Rusijos valstybei. Tarp kitų akcininkų yra nemažai užsienio kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama Berlyno ir Londono biržose. „Gazprom“ atstovai linkę akcentuoti, kad jų kompanija atvira investicijoms, nes panaikinti apribojimai užsieniečiams tapti jos akcininkais.
Finansų analitikai tai vertina kaip savitą dūmų uždangą. Maskvoje juokaujama, kad „Gazprom“ yra valstybė valstybėje. Rusijos valdžiai nenaudinga prarasti šios kompanijos kontrolę.
Pastaraisiais metais dujų monopolininkė išplėtė savo verslo sritis. „Gazprom“ investuoja ir į naftos verslą, ir į šilumos ūkį. Ne tik Rusijoje, bet ir Armėnijoje, Lietuvoje, Vokietijoje.
Kauno termofikacijos elektrinę valdanti „Gazprom“ vadovybė palankiai vertina savo įmonės Lietuvoje darbą. „Puikiai suprantame, kad su Ignalinos atomine elektrine konkuruoti negalime, todėl ne viskas priklauso nuo efektyvios vadybos. Galbūt vėliau galėsime pasiekti ir geresnių rezultatų“, – „Kauno dienai“ S.Kuprijanovas, nors ateities planų statyti naują elektrinę nekomentavo.
