Kauno politikai mėgina rasti pigesnių būdų, kaip priversti žmones tvarkyti valstybės žemę, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė. Neseniai jie įtvirtino sąvoką - „faktiškai naudojamos teritorijos“.
„Žmonės naudojasi daugiabučių žeme, todėl privalo ją prižiūrėti, - įsitikinęs Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika. - Nauja sąvoka įtvirtinta ir Civiliniame kodekse.“
Kauno valdžia išeities ieško nuo šių metų pradžios, kai kauniečiai pradėjo masiškai nemokėti už teritorijų priežiūrą.
Teisme – garantuota pergalė
Teritorijos priežiūros mokestis įvairiuose Kauno mikrorajonuose svyruoja nuo 6 iki 20 Lt. Tarifo dydį nustato namus administruojančios bendrovės, laimėjusios konkursus atskirose seniūnijose.
Būtent jos susiduria su nepriemokomis, nes nuo Naujųjų metų kauniečiai masiškai nemoka šio mokesčio. „Neketinu to daryti ir ateityje, - tikino Taikos pr. gyventojas Juozas Mažeika. – Jei nemoka klaipėdiečiai ir vilniečiai, tai kodėl aš turiu būti blogesnis.“
Jis sakė, kad iš „Registrų centro“ išsireikalavo pažymą, kurioje parašyta, jog žemė aplink daugiabutį gyventojams nepriklauso. Žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas patarė gyventojams nemokėti mokesčio ir laukti, kol namus administruojančios įmonės mėgins išieškoti skolas per teismą, bet jame pergalę garantuotai pasieks gyventojai.
Ragina skirti lėšų iš biudžeto
Dainavos, Centro ir Šilainių seniūnijose namus administruoja „City Service“ grupei priklausančios bendrovės.
„Šiuo metu laukiame teisininkų įvertinimo, ar Kauno savivaldybės nutarimas yra teisėtas, - sakė „City Service“ Kauno padalinio vadovas Tomas Augutavičius. - Mes pasisakome už tai, kad savivaldybė priimtų teisiškai pagrįstus ir gyventojams naudingus sprendimus.“
Jis priminė, kad daug „City Service“ administruojamuose namuose gyvenančių kauniečių yra tos nuomonės, kad miesto valdžia, sekdama Vilniaus ir Klaipėdos pavyzdžiu, lėšų teritorijų priežiūrai turėtų skirti iš miesto biudžeto.
„Į gyventojų norus turėtų būti atsižvelgta“, - mano T.Augutavičius.
Savo ruožtu Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas R.Noreika tikino, kad valstybei priklausančioms teritorijoms tvarkyti politikai neskiria pinigų.
Nusisuko nuo žmonių
Skirtingai nuo Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijos, Kauno asociacija iki šiol nepadavė miesto savivaldybės į teismą. Jos vadovas Ričardas Kenstavičius nuolaidžiavo ankstesnės Kauno miesto tarybos kadencijos daugumai, o vasarį vykusiuose rinkimuose pats buvo įrašytas į Liberalų ir centro sąjungos kandidatų sąrašą.
Kauno valdžios planams įtvirtinti naują sąvoką anksčiau lyg ir priešinosi Kauno bendruomenių centrų asociacija (KBCA), bet liepą jau neprieštaravo, kad tokia sąvoka būtų patvirtinta.
„Savivaldybės sprendimas dėl naujos sąvokos būtų bent jau žingsnis tvarkos link“, - kalbėjo Dainavos bendruomenės centro vadovė Daiva Valentaitė. Ji teigia, kad jau pavargo kovoti.
KBCA vadovas Ramūnas Navickas sakė, kad nėra įsigilinęs į problemą. Jis gyvena privačiame name Aleksote.
Tektų sunkiai įrodinėti
Advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ teisininkas Artūras Razgūnas sakė, kad Civilinio kodekso dalykinėje rodyklėje nėra sąvokos „faktiškai naudojamos teritorijos“.
„Nė neįsivaizduoju, kaip savivaldybė arba administratoriai galėtų įrodyti, kad žmogus faktiškai naudojasi teritorija, jei tokia gali būti ir visas miestas“, - teigė A.Razgūnas.
Pasak jo, teisme ieškovai privalėtų įrodyti kiekvienu individualiu atveju, kad žmogus naudojasi teritorija.
Teisininkas beveik neabejoja, kad pergalę teisme pasiektų gyventojai, nes žemė yra valstybinė.
Tik kelios Kauno bendrijos įstatymų nustatyta tvarka įformino žemę aplink namus.
Valdininkų sugalvota sąvoka neapgina miestiečių nuo statybų invazijos į žaliuosius plotus, nes „faktiškai naudojamas teritorijas“ savivaldybė gali perduoti bet kam.
Sostinėje viešosioms erdvėms tvarkyti Vilniaus savivaldybė šiemet skyrė beveik 30 mln. Lt. Kauno miesto savivaldybės komunalininkai tikina, kad reikėtų bent penkis kartus daugiau lėšų teritorijų priežiūrai, nei skiriama šiuo metu. 2007 m. Kauno politikai miestui tvarkyti skyrė 7 mln. Lt.
