Gaminių su tviskančiomis garsių firmų „etiketėmis” – pilni Gariūnai. „Louis Vuitton”, „Gucci”, „Dolce & Gabbana”, „Armani” taip ir mirga ant daugelio krepšių, rankinių, marškinėlių.

„Firminės” – iš Turkijos

Rankinių pardavėjas, prisistatęs Nikolajumi, nuo dienraščio L.T. neslėpė, kad visos jo prekės su garsių firmų ženklais nėra originalai. Tiesa, žodis „falsifikatai” jam nepatiko. „Tai kopijos”, – patikslino pardavėjas.

Pasak Nikolajaus, iš jo dailią neva „Dolce & Gabbana” rankinę galima įsigyti už 180 litų, o firminėje parduotuvėje beveik tokia pati kainuos tūkstantį. Todėl pirkėjų stygiumi pardavėjas nesiskundė: jo nuomone, „firminės” prekės paklausesnės. Ir niekam nerūpi, kad tai Turkijoje pagamintos klastotės. „Yra visokių kopijų: kai kurios prastos, iš karto matyti, jog klastotės, o kai kurios – beveik nesiskiria nuo originalų, – aiškino Nikolajus. – Kiekvienas renkasi pagal kišenę.” Pardavėjas pripažino, kad už tokią prekybą savininkui gresia didžiulės baudos, tačiau tikrintojų Gariūnuose jis teigė seniai nematęs.

Marškinėlių neperka

Tuo tarpu „garsių firmų” marškinėliai Gariūnuose nėra paklausūs. Gal todėl, kad pasaulinio garso dizainerių pavardės marškinėlių priekyje išrašytos per daug didelėmis raidėmis ir iškart aišku – klastotė. Pardavėja Valė, penktadienį vieniša nuobodžiaudama savo prekybos vietoje, liūdnai nutęsė: „Ar su užrašu, ar be užrašo, vis tiek niekas neperka. Nėra kam...” Marškinėliai, kuriais prekiauja moteris, – irgi iš Turkijos. Už juos prašo apie 70 litų (vis dėlto „firminiai”!), bet, matyt, pavyktų šiek tiek ir nusiderėti.

Gariūnuose galima rasti, matyt, beveik visko, ko širdis geidžia, bet kišenė neįperka: nebrangių „Prada” ar „Versace” akinių nuo saulės, „Wrangler” ar „Prada” odinių diržų, garsių firmų džinsų.

Masiškai nešasi klastotes

Garsių firmų originalais prekiaujančios bendrovės „Du broliai” vadybininkas Andrius Jankauskas L.T. patvirtino, kad pastaruoju metu prekyba klastotėmis suaktyvėjo. „Atkreipiau dėmesį, jog Palangoje vos ne kiekviena mergina nešasi rankinę su spalvotais „Louis Vuitton” logotipais”, – sakė jis. Pasak verslininko, firminėms parduotuvėms Gariūnų prekeiviai konkurencijos nesudaro.

„Žmonės, kurie lankosi tokiuose kaip mūsų salonuose, niekada nepirks gaminio su prekės ženklo imitacija, – sakė A.Jankauskas. – Gariūnuose apsiperka tie, kas neįstengia įsigyti originalų. Jiems svarbu pavadinimas, todėl ir renkasi pigesnes, bet keliolika kartų prastesnes kopijas. Tokių žmonių negalima smerkti.”

Mano, kad originalai

Anot A.Jankausko, blogiau, kai žmonės, nusipirkę pigią klastotę, mano įsigiję originalą.

„Geras daiktas negali būti pigus, – sakė A.Jankauskas. – Gal visi jau žino, kad turguje originalais neprekiaujama. Bet daug falsifikatų parduodama butuose. Pardavėjai tikina, jog jų prekės – originalai, tik pigesni, nes nereikia nuomotis prabangių salonų, išlaikyti personalo. Bet negali būti prekė dešimt kartų pigesnė nei salone! Už tokią kainą net savikaina neatsipirktų.”

Siūlo laukti išpardavimo

A.Jankausko teigimu, drabužių klastotes geriausia atpažinti iš medžiagos ir siūlių kokybės. Rankinių imitacijas jis atpažįsta net nepaėmęs į rankas: nuo originalų jos skiriasi forma, netvarkingomis monogramomis, kreivomis siūlėmis. „Tiems, kas nori turėti kokybišką garsių gamintojų daiktą, bet stokoja pinigų, patarčiau pakentėti iki sezono pabaigos, – sakė A.Jankauskas. – Tuomet per išpardavimus gerą prekę galima įsigyti 50 proc. pigiau. Tiesa, ir tada ji bus brangesnė nei klastotė.”

L.T. KLAUSIMAS: Ar Jums svarbu, kad drabužiai ir daiktai būtų garsių firmų originalai?

„Gelbėtojas” Gediminas Jaunius:

– Drabužius perku nebūtinai garsių firmų, bet visada parduotuvėse, kur neapgaus. Man rūbas turi būti kokybiškas. Tačiau Lietuvoje geri drabužiai yra brangūs. Pavyzdžiui, turiu „Diesel” džinsus, bet pirkau juos Londone. Specialiai apsipirkti į užsienį nevažiuoju, bet jei būnu kelionėje, stengiuosi ką nors įsigyti. Neprisimenu, kada buvau Gariūnuose. Nesu gabus apsipirkti turguje – ten reikia rinktis, derėtis.

Dainininkė Donalda Meiželytė:

– Ieškojome su draugėmis gobeleno, tad nuvažiavome į Gariūnus. „Firminių” drabužių ten nepirkau, tik tokią paprastą trikotažinę suknelę. Bet mačiau, pavyzdžiui, „Nike” kojinių po 5 litus. Tie dalykai jau nestebina. Kadaise buvau Turkijoje, – tada pritrenkė „Gucci” ir „Armani” prekių gausybė. Pavyzdžiui, kabo du megztukai – vienas 10, kitas 15 JAV dolerių. Klausiu: kodėl tas brangesnis. Jis, atsako pardavėjas, iš naujesnės „Esprit” kolekcijos...

Cha cha cha... Drabužių etiketės man nesvarbu, svarbi kokybė. Manau, tie, kas perka drabužius garsiuose salonuose, tai daro ne dėl pižoniškumo, o todėl, kad tai kokybiški daiktai. Jei turėčiau daug pinigų, pirkčiau tik brangiose parduotuvėse, nes ten etiketė garantuoja kokybę. O dabar turiu tik „Levis” džinsus ir „Nike” sportbačius.

Seimo narė Rasa Juknevičienė:

– Buvau komandiruotėje Niujorke. Vieną pavakarę išėjome į Brodvėjų, o ten daug kur ant šaligatvių juodaodžiai prekiauja rankinėmis. Visos po 5 JAV dolerius, bet užrašyta, kad dizainerių gaminiai. Gal tokia nuotaika buvo, bet juodas krepšys krito į akis. Nusipirkau. Pardavėjas sako: „Gucci” bag”, („Gucci” krepšys – aut. past.). Ir juokiasi.

Tokia patenkinta buvau pirkiniu: ir į keliones veždavausi, ir namie tampiau... Ir vis sakydavau: kur tas mano „Gucci” bag”? Gerai, kad etiketės nebuvo, tai nereikėjo plėšti. Šiaip man svarbiausia kokybė, kad daiktas patiktų, o ne etiketė. Kartais pasitaiko ką nors nusipirkti ir garsesnės firmos, bet renkuosi tą, kurio etiketė ne taip krinta į akis.

L.T. INFO: Garsių prekių klastotės tampa vis priimtinesnės net snobiškiesiems britams. Kompanijos „Ledbury Research” tyrimo duomenimis, du trečdaliai britų prisipažino bent sykį pirkę padirbtą produktą: žinomos kompanijos laikrodį, rankinę ar drabužį. Vien pernai klastotes pirko maždaug kas aštuntas britas. Tačiau daugelis nurodė nenorintys būti pastebėti su falsifikuotu gaminiu.