Latvija nekelia reikalavimų dėl jai skiriamo elektros kiekio naujoje AE

Lietuvoje viešintis ir trečiadienį su ūkio ministru Vytu Navicku susitikęs Latvijos ekonomikos ministras Jurijus Strodas tvirtino, kad jo šalis ypatingų reikalavimų nei dėl akcijų dalies naujoje atominėje elektrinėje (AE), nei dėl jos gaminamo elektros energijos kiekio nekelianti.

„Latvijoje tai yra ne komercinis projektas, tai labiau nepriklausomybės projektas nuo vieno energijos tiekimo šaltinio (...). Aš nemanau, kad jei mes dalyvausime šiame projekte, mums bus blogiau, todėl mes jame ir dalyvaujame", – po susitikimo žurnalistams aiškino J. Strodas.

„Jei yra vienas tiekėjas, tai visada atsiranda galimybė, kad gali atsitikti tai, kas nutiko jūsų kaimyninei šaliai, kuri nėra Latvija (Baltarusijai – DELFI)", – tęsė jis.

Jis nesiėmė vertinti Lenkijos keliamo reikalavimo jai parduoti maždaug trečdalį būsimo jėgainės pagaminamos elektros, o ir Latvijos poreikio nenorėjo įvardyti, tačiau pripažino, kad jai reikėtų maždaug 500 megavatų.

Manoma, kad naujosios AE galingumas bus maždaug 3200 megavatų. Lietuvai, turinčiai daugiau nei trečdalį AE akcijų, turėtų tekti maždaug 1050 megavatų, estai konkretaus reikiamo kiekio nėra nurodę.

„Mes konkrečių skaičių neįvardijame, nes mes nenorime sugadinti projekto, todėl mes tokių ultimatumų nekeliame", – dėstė Latvijos ekonomikos ministras.

„Mes supratome tai, kad dabar Lenkija dalyvauja projekte ir visose studijose, kai išaiškėja visi naujos elektrinės parametrai, gaminamos elektros kiekis, akcijų dalis, tada Lenkija įvertina susiklosčiusią situaciją ir tada arba priima sprendimą investuoti, arba ne", – trečiadienį žurnalistams sakė V. Navickas.

J. Strodas tvirtino, kad Latvijai svarbiausia apsispręsti, kurie klausimai bus sprendžiami bendru šalių sutarimu. Pavyzdžiu jis pateikia klausimą dėl kitų partnerių priėmimo ir leidimo pasitraukti iš projekto.

Jo teigimu, Latvijai nėra ypatingai svarbus ir tam tikras AE akcijų skaičius, tai esą bus matoma atlikus galimybių studijų. Lietuvos Seimo priimtame Atominės elektrinės įstatyme numatyta, kad Lietuvai teks 34 proc., o kitas akcijas pasidalins partneriai.

Latvis taip pat sakė nematantis ypatingų grėsmių dėl to, kad Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovę sudarys ir privatus kapitalas.

Konkretus AE galingumas paaiškės po tarptautinių ekspertų atliktos ekologinės ekspertizės.

Dar liepos pradžioje Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis neatvyko į Vilniuje rengtą visų keturių ministrų pirmininkų susitikimą, kuriame turėjo būti pasirašytas bendras komunikatas dėl jėgainės statybos. Komunikatas taip ir liko nepasirašytas.

Lietuvai AE projekte atstovaus nacionalinio investuotojo bendrovė – trijų kompanijų darinys, į kurį įeis valstybės valdomos AB „Lietuvos energija" ir AB „Rytų skirstomieji tinklai" (RST) bei privatizuotoji „NDX Energijos" valdoma AB VST.

Lenkijai projekte atstovaus jos energetikos bendrovė PSE, Estijai – „Eesti Energia", o Latvijai – "Latvenergo". Optimistiniu vertinimu, elektrą naujoji jėgainė pradės tiekti 2015 metais.