Kai kurių asociacijų vadovai tvirtina, kad naujas įstatymas būtinas. Jis esą turėtų numatyti, kad verslo liudijimai būtų išduodami tik patiems mažiausiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui amatininkams. Taip esą pagaliau būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos.
Dabar dirbantieji su verslo liudijimais už juos sumoka vidutiniškai kiek daugiau nei 1 tūkst. Lt per metus. Tuo metu smulkusis, bet įmonę įkūręs verslininkas – 15 proc. pajamų mokestį, algas darbuotojams.
„Turintis parduotuvę savininkas samdo kokius 5 ar 6 darbuotojus. Ir lygiai tas pačias prekes pardavinėja turguje pagal patentą. Išsivaizduojate, kokios yra „žirklės“, koks yra skirtumas sumokamų mokesčių ir vienos darbo vietos kaina“, – sakė Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė.
Gariūnų prekiautojų atstovas sako, kad pagaliau legalizavęsi žmonės vėl verčiami grįžti į šešėlį. Pasak jo, su verslo liudijimais dažniausia dirba visa šeima, ji turi savus klientus, todėl vargu ar norės jų atsisakyti ir tapti samdomais darbuotojais arba staiga steigti įmones.
Be to, esą nereikia pamiršti, kad pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo rizikuoja visu savo turtu, o turintis įmonę – tik jos turtu.
„Bereikalingos diskusijos vyksta. Dabar milžiniška migracijos banga ir, jeigu panaikins dar verslo liudijimus, tai aš turiu įtarimų, kad labai nemažai žmonių išvažiuos iš Lietuvos“, – teigė Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidentas Eugenijus Bulavas.
„Užuot konkuravę darbais, produkcijos kokybe, paslaugų kokybe, kartais bando konkuruoti sumenkindami arba stengdamiesi pakenkti kitam kolegai. Čia, matyt, yra tam tikra kovos dėl rinkos lietuviška pakraipa“, – LTV „Panoramai“ sakė E. Bulavas.
Darbo grupė, spręsianti, kas galės dirbti su verslo liudijimais, numato rinktis rudenį.
