Nedidinamos ir nuobaudos tėvams, kurių nepilnamečiai vaikai skęsta svaigaluose.
Verslininkai įtaria, kad nauji draudimai atneš naudos stambiesiems prekybos tinklams, nes išnyks dalis jų konkurentų.
Gėrimo čempionai
Idėja griežtinti alkoholio kontrolę kilo Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui atlikus tyrimą.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius sakė, kad jau parengtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos ir papildymai.
A.Ščeponavičius vadovauja darbo grupei, kuri Premjero potvarkiu įpareigota tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius alkoholio verslą.
Darbo grupė buvo sudaryta R.Valentukevičiui savo iniciatyva ištyrus Vyriausybės pareigūnų veiksmus, sprendžiant prekybos alkoholiu kontrolės klausimus.
Seimo kontrolierius konstatavo piliečių teisės į saugią aplinką pažeidimus.
Šiurpi statistika
Besaikis girtavimas skatina savižudybes, psichines ligas, eismo nelaimes, griauna šeimas.
Anot Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus A.Ščeponavičiaus, valstybei nieko nedarant galima patirti dar daugiau žalos nei iki šiol.
Jis prisiminė praėjusios savaitės tragediją greitkelyje Klaipėdos rajone, kai dėl girto vairuotojo kaltės avarijoje sudegė dvi šeimos: žuvo trys suaugę ir trys mažamečiai.
Anot A.Ščeponavičiaus, socialinės rizikos šeimose auga 38 tūkst. vaikų.
„O 70 procentų šių šeimų problemų kyla dėl alkoholio. Ir 70 procentų savižudybių - dėl girtavimo. Per aštuonerius metus dešimt kartų padidėjo skaičius ligonių, sergančių psichinėmis ligomis“, - sakė jis.
Anot darbo grupės vadovo, žala, kurią valstybė patirtų gaudama mažiau pajamų į biudžetą dėl apribojimų, yra niekinė palyginti su nuostoliais, kuriuos valstybė patiria dėl girtavimo.
„Alkoholis, palyginti su kitomis prekėmis, nebrangsta, o gyventojų pajamos auga. Todėl svaigalų galima iš atlyginimo įsigyti 10 kartų daugiau nei prieš 10 metų. Štai priežastis, kodėl vis daugiau girtaujama“, - pastebėjo A.Ščeponavičius.
Darbo grupė siūlė ir kitų įstatymų pataisas. Pavyzdžiui, padidinti akcizą alkoholiniams kokteiliams.
„Kokteilius mėgsta jaunimas, nes šie lengvi alkoholiniai gėrimai yra pigūs. Tačiau niekaip nepavyksta projekto suderinti su Finansų ministerija“, - sakė departamento direktorius.
Anot A.Ščeponavičiaus, darbo grupė siūlo pakeisti požiūrį į lengvus gėrimus.
„Kol kas skatinama natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų prekyba, vartojimas, importas. Tačiau ir šis alkoholis daro žalą sveikatai, atneša nelaimes. Todėl reikia vienodų apribojimų visoms alkoholio rūšims“, - tvirtino jis.
Draudimai – keisti
Vyriausybė negirdi savivaldybių siūlymų dėl alkoholio kontrolės.
Kai kuriuos numatomus draudimus meras Rimantas Taraškevičius laiko nelogiškais.
Jam keista, kad neatsižvelgiama į savivaldybių pasiūlymus dėl licencijų prekiauti alkoholiu kainos, dėl griežtesnės atsakomybės geriantiems viešose vietose ir girtaujančių nepilnamečių tėvams.
„Kiek iečių sulaužyta, kad kioskuose nebūtų leista prekiauti alkoholiu. O dabar jau pati Vyriausybė siūlo tai padaryti“, - sakė meras, primindamas miesto valdžios pralaimėtą bylą, kai savivaldybės taryba buvo uždraudusi kioskuose prekiauti svaigalais.
Anot jo, savivaldybei priimtina ir tai, kad planuojama uždrausti prekiauti svaigalais ir patalpose, kur vyksta sporto varžybos, degalinėse. Kad nebus leidžiama organizuoti loterijų „po kamšteliais“ ar gauti dovaną kaip priedą prie įsigytų alkoholinių gėrimų.
„Tačiau keista, kad planuojama drausti prekybą alumi ir sidru, kai renginiai vyksta miesto aikštėse. Mes galime reguliuoti šią prekybą. Kas čia blogo, jei laikinoje lauko pavėsinėje, žiūrėdami koncertą, žmonės išgers alaus ar sidro?“ - stebėjosi meras.
Nebeliks ir skėčių
Uostamiesčio vadovui keista, kad ruošiamasi visiškai uždrausti alkoholio reklamą.
„Tai reiškia, kad nebeliks nei skėčių, nei marškinėlių ar kepuraičių su alkoholio reklama“, - sakė meras.
Anot jo, siūlomi nelogiški draudimai, tačiau nedidinama atsakomybė už girtavimą.
„Neblaivūs vairuotojai turėtų netekti pažymėjimo mažiausiai trejiems metams, o jei girti sužaloja kitus žmones - visam laikui“, - įsitikinęs R.Taraškevičius.
Anksčiau už licenciją prekybai alkoholiu naktį Klaipėdos savivaldybė surinkdavo po 5 mln. litų į biudžetą. Kasmet už tokį prekybos tašką savininkams tekdavo sumokėti beveik po 100 tūkst. litų. Dabar - tik 900 litų ir neterminuotai.
„Savivaldybė ne kartą siūlė Seimui, Vyriausybei įvesti už prekybą svaigalais naktį vietinę rinkliavą, kurios dydį reguliuotų miesto valdžia, tačiau niekas neatsižvelgė“, - sakė meras.
Anot savivaldybės Licencijų leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Zitos Žižytės, alkoholio kontrolės įstatymas nuo priėmimo buvo tik liberalizuojamas.
Rezultatas - Klaipėdoje per 7 metus vietoje 200 taškų, prekiaujančių alkoholiu, atsirado 780.
Nuo 1995-ųjų, kai Alkoholio kontrolės įstatymas buvo priimtas, jis keistas 24 kartus.
Atgal - į sovietmetį
Smulkūs ir vidutiniai verslininkai įtaria, kad draudimai alkoholio prekybai parengti pataikaujant didiesiems prekybos tinklams.
Bendrovės „Trevena“, kuri turi dešimt degalinių vakarų Lietuvoje, savininkas Algirdas Liaudanskis sakė, kad šalis jau pergyveno tą etapą, kai buvo draudimai alkoholio prekybai.
Anot jo, rinka neužimta nebūna, tuoj užplūs surogatai.
„Atsimename, kai Tarybų Sąjungoje kirto vynuogynus, kad nebūtų iš ko gaminti vyno“, - priminė verslininkas.
A.Liaudanskis sakė, kad Lietuvos verslininkų prekiaujančių naftos produktais sąjungoje, kuri vienija smulkius ir vidutinius degalinių savininkus, nutarta kreiptis į Seimą dėl didžiųjų prekybos tinklų spaudimo konkurentams.
„Jie nori mus sutraiškyt, taip, kaip sutraiškė smulkias parduotuves“, - teigė verslininkas.
Anot jo, degalinėse viską fiksuoja vaizdo kameros. Galima nustatyti pažeidimus, jei, pavyzdžiui, svaigalų buvo parduota nepilnamečiui. O parduotuvėse to nėra.
Jį stebino tai, kad alkoholio bus galima įsigyti šalia degalinės esančiose krautuvėse, o degalinėse - ne.
„Tai Konkurencijos įstatymo pažeidimas“, - mano A.Liaudanskis.
Jis absurdu laiko ketinimą uždrausti pardavinėti alų per masines šventes pavėsinėse.
„Ar mes Europos Sąjungos šalis, ar ne? Jei taip, kam prisigalvojame visokių nesąmonių. Europoje įprasta per masines šventes gerti aikštėse įrengtose pavėsinėse lengvus alkoholinius gėrimus“, - gūžčiojo pečiais verslininkas.
