Prieš prasidedant posėdžiams, visų keturių šalių ministrai buvo trumpam susitikę aptarti juos dominančius energetikos projektus. Tačiau kol kas dar net nėra visiškai apsispręsta, kokio galingumo bus statoma jėgainė. Anksčiau planuota, kad naujoji AE greičiausiai bus 3200 megavatų.
„Dalintis nenušautą žvėrį, manau, yra nekorektiška, tačiau dabartinėje stadijoje lenkai dalyvauja", – DELFI šeštadienį sakė Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas.
Lietuva ketina sau pasilikti ne mažiau 34 proc. naujosios jėgainės akcijų, o partnerėms tuomet liktų po 22 proc., tačiau V.Navickas sako, kad Lenkija, Latvija ir Estija gali ir kitaip tarpusavyje pasidalinti akcijas.
Dar liepos pradžioje Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis neatvyko į Vilniuje rengtą visų keturių ministrų pirmininkų susitikimą, kuriame turėjo būti pasirašytas bendras komunikatas dėl jėgainės statybos. Komunikatas taip ir liko nepasirašytas.
Lietuvai AE projekte atstovaus nacionalinio investuotojo bendrovė – trijų kompanijų darinys, į kurį įeis valstybės valdomos AB „Lietuvos energija" ir AB „Rytų skirstomieji tinklai" (RST) bei privatizuotoji „NDX Energijos" valdoma AB VST.
Lenkijai projekte atstovaus jos energetikos bendrovė PSE, Estijai – „Eesti Energia", o Latvijai – "Latvenergo". Optimistiniu vertinimu, elektrą naujoji jėgainė pradės tiekti 2015 metais.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją