„Panašu, kad Vyriausybės pagrindinis rūpestis – tik gerai padalinti ekonomikos augimo vaisius. Vyrauja blaškymasis dėl ekonominės situacijos ir investicijų aplinkos vertinimo Vyriausybėje: ekonominės veiklos aplinka lyg ir gera, o kartu tenka pripažinti, kad negera, ilgalaikių konkurencingumo sunkumų lyg ir yra, tačiau elgiamasi taip, lyg nebūtų“, - sako R. Šimašius.
Anot jo, tarsi pradėtos, bet iš tikrųjų tik minimos sveikatos ir aukštojo mokslo reformos. Šios sritys, beje, pačios Vyriausybės darbo pradžioje buvo įvardintos kaip prioritetinės.
Lyg ir yra gerų žingsnių iš Sveikatos ministerijos bei galima jų tikėtis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, tačiau būtini ir konceptualūs dalykai kol kas stringa ir net nėra pakankamai giliai nagrinėjami. Svarbiausia – dėl reformų nėra išreikšta aiški ir vienareikšmė Vyriausybės politinė valia, teigiama LLRI pranešime.
„Pastarųjų mėnesių leitmotyvas – bandymas išvengti Vyriausybės įsipareigojimų mokesčių srityje. Socialdemokratų nariai Vyriausybėje keistai susidvejinę: pasiūlymus teikia kaip socialdemokratai, juos gina kaip Vyriausybės nariai, o Vyriausybės programą, numatančią mokesčio mažinimą, interpretuoja, švelniai tariant, atvirkščiai“, - sako LLRI pezidentas.
R.Šimašiaus teigimu, kai kurie projektai Vyriausybėje “eina kaip per sviestą” - pavyzdžiui, nacionalinis investuotojas ir atominė elektrinė.
“Nesinori aštriai kritikuoti pasirinkto kelio, nes realios yra ir dar blogesnės alternatyvos, tačiau gaila, kad tolstama nuo rinkos ir konkurencijos, o artėjama prie nacionalinių čempionų modelio. Ekonomiškai neracionalu, kad AE statybai nepasirinktas grynai komercinis kelias su vieša dalies akcijų emisija. Tai būtų Vyriausybę privertę viską sustatyti į vietas, pradedant atsiperkamumo skaičiavimais, baigiant atominės elektrinės ir bendrai elektros energetikos veiklos reguliavimu”, - teigia ekspertas.
Kiti projektai, LLRI vadovo nuomone, užstringa kiekviena galima proga.
„Nors tvyro kone nuolatinė panika dėl ekonomikos perkaitimo bei nekilnojamojo turto burbulų, tačiau Vyriausybė kol kas nesiėmė apriboti savo išlaidavimo, pagerinti sąlygas nekilnojamojo turto pasiūlai, atlaisvindama žemės naudojimo apribojimus ar siūlydama atsisakyti paskolų būstui mokestinio skatinimo“, - dėsto R. Šimašius linkėdamas Vyriausybei nepasiduoti gerų ekonomikos rezultatų hipnozei, o imtis reikalingų ekonomikai žingsnių.
Eksperto teigimu, pirmiausia būtina pažaboti valstybės išlaidavimą ir subalansuoti valstybės biudžetą, parengti ir realizuoti priemones kokybei ir efektyvumui per konkurenciją aukštajame moksle užtikrinti, parengti ir realizuoti sveikatos reformą, užtikrinančią skaidrumą, efektyvumą ir konkurenciją ir kt.
