Anot G. Kirkilo, Lenkijos premjeras neatvyko dėl vidinių problemų valdančiojoje partijoje.

„Pirmiausiai jie patvirtino, kad jie dalyvaus šiame projekte. (...) Jie sakė, kad jiems reikia laiko išsinagrinėti įstatymą (Atominės elektrinės – DELFI), tačiau jie sutinka, kad keturios energetikos kompanijos pradėtų derybas", – trijų Baltijos šalių premjerų spaudos konferencijoje tvirtino G. Kirkilas.

Premjerai sutartinai tvirtino duodantys nurodymą savo energetikos kompanijoms derėtis derybose dėl jėgainės statybos, tačiau oficialus komunikatas dėl atominės elektrinės statybos liko nepasirašytas.

Estijos premjeras Andrusas Ansipas tvirtino, kad jo šalis yra labai susidomėjusi šiuo projektu. Jo teigimu, nėra ypatingai svarbus kiekvienos kompanijos

„Nėra taip svarbu, kokį akcijų paketą turėsime, tačiau mums daug svarbiau padengti 25-30 proc. mūsų elektros poreikio", – paklaustas, ar patenkintas numatytu akcijų pasidalijimu sakė estų premjeras.

Latvijos premjeras Aigaras Kalvitis tvirtino, kad neturima aiškios lenkų pozicijos dėl atominės jėgainės statybų, jie esą rodo susidomėjimą, tačiau nesiima konkrečių veiksmų.

„Mes ir toliau kviečiame lenkus dalyvauti atominės elektrinės statybose", – tvirtino A. Kalvitis.

Tačiau jis tvirtino, kad derybų procesas turi būti gerokai aktyvesnis ir konstruktyvesnis.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą, kuriame numatyta, kad Lietuvai teks 34 proc. naujosios AE akcijų.

Planuojama, kad likusios šalys gaus po 22 proc. akcijų. Anot G. Kirkilo, pagrindo kitoms šalims piktintis, kad Lietuvai tenka daugiausiai akcijų, nėra, nes TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra – DELFI) reikalavimas buvo numatyti vieną šalį lyderę, kad būtų galima pradėti jėgainės statybas.

Ketvirtadienį buvo pasirodę žinių, kad Lenkija neketina pasirašyti komunikato, tačiau G. Kirkilas tvirtino nesulaukęs oficialios informacijos ir tikėjosi, kad J. Kaczynskis atvyks.

Lietuvai šiame projekte atstovaus nacionalinio investuotojo bendrovė – trijų kompanijų darinys, į kurį įeis valstybės valdomos AB „Lietuvos energija" ir AB „Rytų skirstomieji tinklai" (RST) bei privatizuotoji „NDX Energijos" valdoma AB VST.

Lenkijai projekte atstovaus jos energetikos bendrovė PSE, Estijai – „Eesti Energia", o Latvijai –"Latvenergo".

Optimistiniu vertinimu, elektrą naujoji jėgainė pradės tiekti 2015 metais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją