Nors teigiama, jog Klaipėdos LEZ pasiūlymas geresnis, tačiau Izraelio kompanija su privačiu Vokietijos kapitalu prabilo apie didesnę tikimybę gamyklą statyti antrajame šalies mieste.
“Juos patraukė geresnė Kauno geografinė padėtis. Ypač tai, kad miestas įsikūręs šalia “Via Baltica” kelio. Perdirbtą lašišą planuojama gabenti į Vokietiją, o transportavimo galimybės Kaune yra palankesnės. Be to, Kaune didesnė darbuotojų pasiūla, žemesnė darbo jėgos kaina”, - “Kauno dienai” teigė Kauno LEZ valdybos bendrovės vadovas Vytautas Petružis. Pasak jo, kompanijai labiau reikia sausumos, o ne vandens kelių transportuoti perdirbtą lašišą.
Galimi investuotojai galutinį verdiktą žadėjo paskelbti iki rugsėjo vidurio, tačiau kol kas sprendimas atidėliojamas. Juos netenkina pasiūlymai išsinuomoti žemę. Kompanija norėtų įsigyti sklypą, tačiau tai padaryti neleidžia įstatymai.
Kaip pasakojo V.Petružis, susidomėjusiems verslininkams buvo pateiktas pasiūlymas išnuomoti žemę. “Kol kas daugiau mes su jais nekontaktuojame”, - prisipažino V.Petružis.
Tačiau V.Petružis teigė žinąs, kad Izraelio kompanija norėjo įsigyti nemažą žemės sklypą Kauno rajone, už Sargėnų. Su vienu stambiu žemvaldžiu netgi vyko derybos - “tačiau juos sudomino LEZ siūlomos mokesčių lengvatos”.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas taip pat neatmetė galimybės, kad Izraelio verslininkai galėjo pasirinkti kitą vietą statybai, o ne LEZ. “Gali būti, kad jų netenkino mūsų pasiūlymai ir jie rado nišą kitur”, - spėjo E.Kiudulas.
V.Petružis piktinosi, kad keisti įstatymą norėta jau vasarą, tačiau kodėl stringa visas procesas, jis teigė nežinąs. “Dėl užsitęsusios įstatymo reformos mes nieko negalime daryti, kaip tik laukti”, - prisipažino pašnekovas. Beje, būta ir tokių verslininkų, kuriuos tenkina žemės nuoma, o ne įsigijimas. “Tačiau tokių mažuma, 8 iš 10 norėtų žemę įsigyti, o ne nuomotis”, - tvirtino Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas.
Kol galimi investuotojai bei LEZ valdytojai laukia įstatymo pataisos, leidžiančios juridiniams asmenims LEZ teritorijoje įsigyti žemę, ambicingi statybų planai neslepiami. Investicija į gamyklą siektų 12 mln. Lt. Veiklą numatyta pradėti jau po pusmečio nuo statybų pradžios. Pirmajame ceche dirbtų apie 80 žmonių.
Izraelio kompanija lašišas įsivežtų iš Skandinavijos šalių, o perdirbta produkcija iš Lietuvos keliautų į Vakarų Europą. Teigiama, jog šiame projekte “Godot” kompanijos partneris - neįvardijamas Vokietijos investuotojas, turintis 5 proc. Europos rūkytų lašišų gaminių rinkos.
Izraelio kompanija projektus įgyvendina Europoje bei JAV. Potencialūs investuotojai vietos statyti lašišų perdirbimo gamyklą žvalgėsi Rumunijoje, Bulgarijoje bei Turkijoje. Lietuva juos sudomino teigiamomis ekonominėmis prognozėmis, todėl tikėtina, kad gamykla visgi bus statoma mūsų šalyje.
“Aš taip pat kol kas nieko nežinau, ką nusprendė Izraelio kompanija. Matyt, jie duos žinią tik tada, kai galutinai apsispręs, kur statyti gamyklą ar apskritai nestatyti”, - “Kauno dienai” teigė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas.
Jis tik pakartojo žinią, kad potencialūs investuotojai žadėjo apsispręsti iki rugsėjo vidurio, tačiau tikino nesulaukęs jokių žinių. “Tiek aš, tiek ponas V.Petružis informavome, kad kol kas jiems galime tik išnuomoti žemę, o ne parduoti. Ir jie tai puikiai supranta”, - teigė E.Kiudulas. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad lašišų gamyklą galbūt bus apsispręsta statyti kitoje Lietuvos vietovėje.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas sutiko, kad Klaipėdos ir Kauno LEZ ateityje konkuruos dėl kai kurių investicijų. “Privalumų turi ir Kaunas, ir Klaipėda. Pastarasis miestas vilioja su jūrų transportu susijusias bendroves, o Kaunas gali pasigirti parengtų aukštos kvalifikacijos specialistų gausa. Šiuos privalumus reikėtų išnaudoti”, - įsitikinęs E.Kiudulas.
