Šiandien į unikaliomis medinių namų statybos tradicijomis garsėjančią Norvegiją emigravęs ne vienas auksarankis lietuvis.

Konkuruodami su lenkais, latviais ar čekais, lietuvaičiai emigrantai jau ne pirmus metus vietiniams renčia rąstinius namus, vasarnamius ar pirteles. Į patrauklią Skandinavijos rąstinių namų rinką siekia veržtis ne tik emigrantai iš Lietuvos, bet ir įmonės, pirmą kartą šiais metais organizuotai dalyvavusios Norvegijos medinių namų parodoje „Norsk Hytteliv 2007“, kuri vyko gegužę Oslo parodų centre „Exporama Senteret“.

Ši paroda – didžiausia specializuota paroda Norvegijoje, skirta rąstinių namų, vasarnamių, medinių langų, baldų bei interjero detalių rinkai pristatyti.

Ne vien skandinavai įdomūs

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Tarptautinės prekybos plėtros departamento projektų vadovė Aneta Kacėnaitė-Bulovienė teigia, jog verslininkai galėtų dar aktyviau domėtis tarptautinės prekybos galimybėmis, tačiau rinka keičiasi labai greitai.

„Šiandien lietuviams labai įdomi Norvegija, o anksčiau buvusi populiari Danija – jau nebe taip. Medienos sektoriaus įmonės vis labiau domisi ne tik Skandinavijos, bet ir Japonijos rinka“, – sako A. Kacėnaitė-Bulovienė.

Skatindama eksporto plėtrą Ūkio ministerija šiais metais skyrė finansinę paramą medienos sektoriaus įmonėms dalyvauti parodoje „Norsk Hytteliv 2007“. Šia galimybe pasinaudojo devynios įmonės, norvegams savo produkciją ir paslaugas pristačiusios bendroje Lietuvos įmonių ekspozicijoje.

„Lietuviai organizuotai dalyvauja pirmą kartą. Pernai parodoje tik lankėsi kai kurios įmonės. Atsižvelgus į parodos tematiką ir galimybes šiais metais buvo priimtas sprendimas dalyvauti patiems“, – aiškina lietuvių dalyvavimą parodoje organizavusio parodų centro „Litexpo“ projektų vadovė Jolita Bareikienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad lietuvius iš pradžių buvo sunku įtikinti dalyvauti bendrame stende, nes lietuvis į kooperuotis pasiryžusį kaimyną dažnai žiūri kaip į konkurentą.

Paklausta, kodėl pasirinktas pietinėje Norvegijos dalyje esantis Oslas, o ne Trondheimas šiaurėje, kur rąstinių namų poreikis didesnis, o paroda laikoma stipresnė, pašnekovė tikino, jog Osle daugiau tarpininkų.

„Trondheime ši paroda mažesnė, tačiau platesnė rinka ir didesni užsakymai. Bet sostinėje daugiau tarpininkų, į kuriuos iš pradžių orientuojamasi. Pirmąją parodos dieną Lietuvos stendą užplūdo ne laukiami norvegai, o čia dirbantys lietuviai“, – sako J. Bareikienė.

Gauti naudos iš tarptautinių parodų reikia mokėti

Palangoje veikiančios ir sėkmingai Skandinavijos rinkose dirbančios įmonės „Baltų namai“ direktorius Vidmantas Plonis sako, kad tarptautinė paroda yra savotiškas kultūros egzaminas.

„Tokiose parodose gali pamatyti, ką ir kaip gamina kitos šalys, kaip pateikia produktą, todėl tokiu būdu tyrinėji rinką. Tačiau jeigu atvažiavęs į parodą tikiesi daug parduoti, tokios viltys nerealios. Kaip save pristatysi parodoje, tiek ir turėsi klientų. Tačiau svarbiausia – produkto kainos ir kokybės santykis. Gali kiek nori dalyvauti parodose, tačiau jeigu tavo produktas per brangus, jo neparduosi“, – dėsto verslininkas V. Plonis, jau ne pirmus metus dalyvaujantis „Norsk Hytteliv“.

Miško kirtimais, rąstų prekyba ir rąstinių namų statyba užsiimančios UAB „Medžiuva“ direktorius Svajūnas Trainys sako į Norvegiją vykęs norėdamas įsitikinti Skandinavijos rinkos potencialu. „Turiu planų dalyvauti ir kitų šalių rinkose. Tačiau girdėjau, kad Skandinavijoje buvo lengviau parduoti. Atvažiavau pats pasižiūrėti ir įvertinti situacijos“, – teigia S. Trainys.

Rąstinis namas Lietuvoje brangesnis nei Norvegijoje

Lietuvos rąstinių namų gamintojų asociacijos duomenimis, ši verslo sritis dinamiškai auga. Lietuvoje oficialiai suskaičiuojama net iki dviejų šimtų įmonių ir privačių meistrų, statančių rąstinius namus.

Statistikos departamento duomenimis, eksportas šiame rinkos segmente per metus vidutiniškai didėja 7–10 proc. Nors didžioji dalis rąstinių namų eksportuojama, tačiau ir Lietuvoje jie populiarėja.

Pasak gamintojų, rąstinį namą Lietuvoje dabar galima parduoti brangiau nei Norvegijoje.

„Praėjusiais metais Lietuvos rinkoje buvo nemažai svarbių pokyčių. Šiandien lietuviai už rąstinį namą moka net brangiau negu skandinavai, tačiau Norvegijos rinkoje dalyvauju vien tam, kad užsitikrinčiau įdirbį ir pardavimų stabilumą. Neaišku, kas bus Lietuvoje po dvejų ar trejų metų. Šiandien statybos ir nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje itin aktyvi, tačiau vėliau gali išsisemti“, – teigia UAB „Baltų namai“ direktorius V. Plonis.

Patirtis rodo, kad rinkos pozicijos keičiasi: nuo 1996 m. rąstinių namų rinka buvo aktyvi Prancūzijoje, Vokietijoje, o nuo 2000 m. pastebimas kilimas Skandinavijoje.

Nors didžiulė konkurencija tarp rąstinių namų gamintojų Lietuvoje turėtų prilaikyti kainas, tačiau taip nėra. Pagrindinė didėjančių kainų priežastis – medienos stygius ir brangimas.

„Rąstai tokiems namams yra pagrindinė žaliava. Jeigu mes rudenį parduodavome rąstus po 250–270 Lt už kub. metrą, tai dabar gauname 320 Lt. Tai labai neigiamai veikia rinką. Jeigu rudenį rąstinio namo kvadratinį metrą pastatydavome už 360 Lt, tai dabar tenka kalbėti apie 450 Lt už kvadratinį metrą.

Tie žmonės, kurie jau rudenį planavo užsisakyti rąstinį namą, pamatę naujas kainas sustoja. Žmogui sunku suvokti kainų skirtumus, kai per pusę metų namas pabrangsta 30–50 tūkst. Lt“, – sako verslininkas S. Trainys. Be to, rąstinukus brangina ir kylanti darbo jėgos kaina.

Kultūriniai skirtumai – kliūtis

Dažną verslininką ieškoti partnerių užsienyje atbaido įvairūs tarptautinės prekybos sunkumai: kultūriniai skirtumai, produktų konkurencingumas svetimoje rinkoje, sudėtinga užsienio rinkodara. Be to, dažnai baiminamasi dėl partnerių sąžiningumo ir patikimumo. Tačiau patirties turintys verslininkai sako, kad žmonės visur vienodi.

„Jei normalus klientas, tuomet nėra sunku dirbti nei Lietuvoje, nei užsienyje. Problema ta, kad Lietuvoje bendras technologinis lygis per mažas. Užtenka keliems lietuviams Norvegijoje pastatyti blogų namų ir norvegai į mūsų darbą pradeda žiūrėti tarsi pro didinamąjį stiklą, nors lietuviškas rąstinis namas niekuo nenusileidžia norvegiškam. Jeigu lygintume norvegų verslininkų pastatytą namą su lietuvišku, rastume jame tiek pat ar net daugiau klaidų kaip ir lietuviškajame“, – aiškina V. Plonis.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros projektų vadovė A. Kacėnaitė-Bulovienė pastebi, kad skandinavai labai motyvuotai ir planingai priima sprendimus. „Lietuviai neturi kantrybės laukti. Norvegai kreipiasi kartais net praėjus metams po pasiūlymo siuntimo. Kita problema – skandinavų požiūris į Baltijos šalis: atėjau, nupirkau, bet labai pigiai“, – sako A. Kacėnaitė-Bulovienė.

Kad kultūriniai skirtumai akivaizdūs, pripažįsta ir verslininkas V. Plonis.

„Mes, lietuvaičiai, esame Europos italai: norime, kad procesai vyktų kuo greičiau. O norvegai visada stengiasi stabdyti bet kokius greitus sprendimus. Norvegai labai laikosi savo tradicijų. Jeigu bent smulkmeną pakeiti, produktas laikomas netradiciniu, nenorvegišku. Tada jie greitai nusivilia ir visiškai nepriima naujovių. Profilinių namų, kurie populiarūs Vokietijoje, Prancūzijoje, čia mes turime tik keletą klientų.

Rankų darbo namų populiarumas čia nepajudinamas. Tačiau jei Lietuvoje dar brangs darbo jėga, rąstinių namų norvegams parduosime mažiau. Sudėtinga gerinti kokybę, kai Lietuvoje darbininkai diktuoja savo sąlygas: arba esi priverstas nuolaidžiauti, arba jie migruoja“, – sako V. Plonis.

Lietuviai konkurencingi

Vieno didžiausių Norvegijos namų interjero ir baldų prekybos tinklo „Bohus“ paslaugų vadovė Ase Sevroy Underdal sako, kad lietuvių ir latvių pastatyti rąstiniai namai bei pagaminti baldai yra geros kokybės.

„Jau kelis metus bendradarbiaujame su keliais tiekėjais iš Lietuvos ir Latvijos, todėl galiu pasakyti, jog gaminių kokybe kol kas nenusivylėme. Lietuviai moka pagaminti itin kokybiškus baldus iš ąžuolo“, – džiaugiasi A. Sevroy Underdal. Tačiau pašnekovė pastebėjo, jog spygliuočių masyvo baldų iš Baltijos šalių neperka dėl pernelyg aukštos kainos.

Daugiausia lietuviškų spygliuočių – eglių ir pušų – medienos ruošiniai į Norvegiją keliauja rąstiniams namams statyti. Bendrovės „Malmlaft“ direktorius Johnny Hansen teigia, kad lietuviškus ruošinius rąstinių namų statybai jo vadovaujama bendrovė pradėjo naudoti visai neseniai.

„Partneriai Lietuvoje labai greitai įvykdo užsakymus ir išsiunčia pageidaujamus ruošinius. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl pradėjome pirkti lietuviškus rąstinius namus – patraukli kaina“, – akcentuoja J. Hansen.