Varžo piniginė
Nekilnojamojo turto agentūrų vadovai tikina, kad daugelis Kauno centre dirbančių gamybos bendrovių ieško sklypų arba jų veiklai tinkamų patalpų užmiestyje. Ypač didelis susidomėjimas - sklypais prie autostrados.
“Kraustymosi į užmiestį bumas prasidėjo prieš dvejus trejus metus, tačiau ne kiekvienam pavyksta įgyvendinti sumanymus - gamybos iškėlimas į užmiestį kainuoja pernelyg brangiai”, - “Kauno dienai” sakė nekilnojamojo turto agentūros “Latmas” direktorius Vygintas Leonavičius.
Pasisekė įmonėms, kurios įsigijo žemės sklypų prieš maždaug ketverius metus, kai jų kainos buvo perpus mažesnės. Dabar vienas aras šalia autostrados kainuoja mažiausiai 7 tūkstančius litų. Žemės ūkio paskirties sklypai atokiau nuo magistralės kainuotų pigiau, tačiau tokios teritorijos mažai ką domina.
“Ne kiekvienas gamintojas galėtų sau leisti pirkti dviejų hektarų ar didesnį sklypą, tačiau daugeliui reikalingos didelės teritorijos. Be to, brangiai kainuotų ir komunikacijų privedimas, pastatų statybos”, - skaičiavo V.Leonavičius. Kraustymosi bumas prasidėjo
Gamybos iškėlimą iš miesto centro svarstantys verslininkai, pasak “Latmo” vadovo, turi vieną išeitį - pirkti sklypą ir statyti naują fabriką. Šiuo keliu nuėjo bendrovė “GNT Lietuva”, spaustuvė “Spindulys” ir kitos, daugiausia užsienio kapitalo bendrovės.
Gamybai tinkamų patalpų aplink Kauną jau seniai nėra - visos bankrutavusios įmonės jau supirktos.
“Gerais sandoriais gali džiaugtis bendrovių “Vilkas”, “Šilkas”, buvusios “Inkaro” teritorijos savininkai - jie laiku investavo į šiandien didelę paklausą turinčius objektus”, - sakė penkioliktus metus Kauno nekilnojamojo turto bendrovei vadovaujantis V.Leonavičius.
“Latmo” direktorius įsitikinęs, kad besikraustančiųjų iš centro ateityje daugės - gamybos kėlimo į užmiestį tempai priklausys nuo bendrovių finansinių galimybių.
Laiko klausimas
Nemuno pakrantėje 12 hektarų plote stūksančių “Kauno grūdų” pastatų ateityje gali ir nelikti - maždaug 2020-2025 metais planuojama gamyklą iš miesto centro iškelti. “Kol kas to daryti negalime, nes esame gavę Europos Sąjungos paramą gamybai vystyti. Tačiau ateityje tikriausiai vertėtų iškelti gamybą iš miesto centro”, - apie planus iškelti gamybą kalbėjo “Kauno grūdų” generalinis direktorius Tautvydas Barštys. Šiuo metu, anot jo, “Kauno grūdai” dirba pelningai, pastatai atitinka saugos reikalavimus, įrengimai nėra nusidėvėję. Nemuno krantinę slegiantys pastatai negadina ir miesto vaizdo, kas kelerius metus jie perdažomi.
Jis pabrėžė, kad iš miesto centro kraustosi ne tik gamintojai. Tampa populiaru kontoras įsirengti atokesnėse vietose su patogiu privažiavimu.
Apie planus iškelti gamybą iš Kauno centro kalba ir stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojo “Stumbro” atstovai.
“Artėja momentas, kai esamos teritorijos nebeužteks, o ir plėstis nėra kur - iš visų pusių bendrovės teritoriją supa pastatai”, - apie pradėtą gamybos iškėlimo analizę kalbėjo “Stumbro” rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys.
Skaičiavimai, anot jo, gali trukti ir metus, nes rengiantis tokiam žingsniui reikia įvertinti įvairias aplinkybes. Beveik 1,7 hektaro teritorijoje įsikūrusią gamyklą krovininių automobilių vairuotojai pasiekia važiuodami siauromis gatvėmis - tai vienas didžiausių buvimo centre trūkumų. Per mėnesį “Stumbras” pagamina apie 1,9 mln. litrų gėrimų. Vadinasi, kasdien pakraunama ir pro gamyklos vartus išvažiuoja po 7 - 10 vilkikų.
Ieško pinigingo pirkėjo
Iš centro kraustytis ketinančios metalo gaminių gamyklos “Pergalės koncernas” 5,2 hektaro teritorija domėjosi ne vienas pirkėjas, tarp jų ir “Kauno Akropolio” šeimininkai.
“Pasiūlė per mažai, o dabar vargsta pasistatę automobilių stovėjimo aikštelę virš Karaliaus Mindaugo prospekto”, - apie nepavykusias derybas su milžiniško prekybos centro savininkais pasakojo vienas iš “Pergalės koncerno” akcininkų Juozas Arnackevičius.
Pasak jo, gamyklos teritorijoje galėtų būti pastatytas valstybinių institucijų - Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto apskrities - kompleksas. “Pergalės koncerno” atstovai tokį pasiūlymą prieš kelias dienas įteikė valdininkams, kurie pažadėjo atsakyti po dviejų savaičių.
“Ši vieta tiktų tokiam objektui, ji lengvai pasiekiama iš įvairių pusių, yra visos komunikacijos”, - vardijo J.Arnackevičius. Šiuo metu gamybos reikmėms reikia tik 30 procentų gamyklos teritorijos, likusios patalpos nuomojamos arba yra nenaudojamos.
“Turime įsirengę kitas patalpas gamybai, kurių šildymas kainuos gerokai pigiau, dabar reikia tik pelningai parduoti šį sklypą”, - dalijosi planais J.Arnackevičius.
Aludariams svarbios tradicijos
“Net ir geriausiam virėjui kitoje virtuvėje tokio pat skanaus patiekalo gali nepavykti pagaminti”, - “Ragučio” prekybos ir rinkodaros direktorius Dalius Rutkauskas būgštavo, ar derėtų aludariams keltis iš devynioliktojo amžiaus statybos gamyklos.
Jis pabrėžė, kad daugelis Europos alaus gamintojų didžiuojasi giliomis tradicijomis ir, net gamybą iškėlę į užmiestį, išsaugo senuosius pastatus, paverčia juos muziejais. Šiuo keliu nuėjo “Carlsberg” savininkai, senąją gamyklą Kopenhagos centre atvėrę turistams, pastatus centre išsaugojo ir Oslo alaus gamintojai.
“Ragučio” savininkai Estijos alaus gamybos bendrovė “AS A Le Coq”, pritrūkusi vietos gamyklos plėtrai, taip pat neišsikraustė iš senamiesčio - alų verda senuose pastatuose, o logistikos sandėlius stato užmiestyje.
Netrukus “Ragutis” baigs 5,8 mln. litų vertės 2,2 tūkstančio kvadratinių metrų sandėlių statybas, tačiau tai - tik laikinas sprendimas.
“Kolegų estų keliu eisime ir mes, maždaug po trejų metų, kai nebetilpsime turimoje valdoje”, - tikino D.Rutkauskas. Į erdvesnę teritoriją iškelti visos gamyklos “Ragutis”, išsidėstęs 2,2 hektaro teritorijoje, neketina. D.Rutkauskas pabrėžė, kad senus pastatus nugriauti reikėtų beveik tiek pat lėšų, kiek ir naujų statyboms. Kraustymosi sąnaudas padidintų ir gamyklos išmontavimas, įrangos, komunikacijų pertvarkymas. Be to, senieji gamyklos pastatai yra kultūros paveldas.
“Buvimas centre - privalumas bendrovės įvaizdžiui, o ir privažiavimas prie įmonės geras”, - sakė D. Rutkauskas. Tačiau kai gamykla centre, darbuotojai per pietus kažkur išeina, užtrunka, vėluoja, užmiestyje įsikūrę darbdaviai šių problemų neturi.
Nuo praėjusių metų birželio 18 dienos iki šių metų to paties mėnesio 18 dienos “Ragučio” apyvarta padidėjo 34 procentais, iki 47 mln. litų. Per tą patį laikotarpį aludariai realizavo 9 procentais daugiau produkcijos - 19,3 litro alaus.
