Rezervų nepakaks
Šie metai Klaipėdos jūrų uostui ir čia dirbančioms kompanijoms prognozuoja nemenką sėkmę. Pernai krovinių srautai per uostą augo 8 proc., o šiemet - jau 14 proc. Nors iki šiol uostas išnaudoja tik 60 proc. savo pajėgumų, tačiau didėjantys krovinių augimo tempai verčia jau dabar susimąstyti apie uosto ateitį.
“Didėjant krovinių srautui, esamų uosto pajėgumų, net ir visiškai panaudojus esamas ir rezervines uosto teritorijas, nepakaks. Būtina galvoti apie ateities perspektyvas”, - įsitikinęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius rinkodarai Artūras Drungilas.
Pagal praėjusių metų rezultatus Klaipėdos uostas užėmė šeštą vietą po Sankt Peterburgo, Primorsko, Talino, Ventspilio ir Rygos uostų, o šiemet pakilo viena vieta aukščiau ir aplenkė Rygą.
Pagal gylius Klaipėdą lenkia Talinas (Muuga) ir Ventspilis, kur uostų gylis viršija 17 metrų. 2002 metais buvo rekonstruota Klaipėdos uosto įplauka ir pagilintas kanalas nuo 12,5 iki 14 metrų. Tai leido mūsų šalies uostui pagal krovos apimtis aplenkti Rygą.
Specialistai jau seniai pastebėjo tendenciją, kad pasaulinėje laivyboje didėja laivų tonažas - tai reiškia, kad tokiems laivams įplaukti uostuose reikia didesnių gylių.
“Nepagilinę uosto ir nepritaikę naujų teritorijų naujų apimčių krovoms, prarasime rinką ir pajamas. Tuo pasinaudos mūsų konkurentai”, - įspėja A.Drungilas.
Šalia kranų statomi butai
Vakar Klaipėdos jūrų uostas paskelbė konkursą rangovams ir planuoja pagilinti įplaukos kanalą. Uosto prieigų kanalą numatoma pagilinti iki 15 metrų, o naftos įmonių krantines - iki 14,5 metro.
Specialistų teigimu, gylio padidinimas net vienu centimetru leidžia priimti 50 tonų sunkesnį laivą.
Didėjant krovinių srautui, kasmet reikia vis daugiau teritorijos jiems sandėliuoti. Pastaruoju metu uostas pradeda jausti vis didesnį spaudimą iš miesto pusės. Į uosto gilumą pasiryžusios žengti net ir nekilnojamojo turto bendrovės.
Artimiausiu metu dabartinėje Klaipėdos laivų remonto bendrovės ir “Laivitės” teritorijoje vietoj kranų turėtų būti pradėti įrenginėti butai ir kiti nekilnojamojo turto objektai. Uosto kaimynystė ne tik negąsdina, bet ir vilioja gyventojus, kurie pasiryžę pakloti gana dideles sumas.
Laikai, kai uostai ir miestai kartu statėsi ir plėtėsi, jau praeityje. Šiuo metu visame pasaulyje uostus stengiamasi statyti už miesto.
“Uostas trauksis iš miesto, tačiau jam turi būti suteikta galimybė kurtis alternatyvioje vietoje. Klaipėda neturėtų išsiskirti iš kitų Europos uostų, kurie traukiasi į jūros gilumą”, - įsitikinęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.
Siūlo pilti dirbtinę salą
Japonijos įmonė “Japan International Cooperation Agency” dar prieš trejus metus atliko tyrimą ir rekomendavo plėsti šiaurinę uosto teritoriją.
Vis garsiau kalbama apie būtinybę Melnragės prieigose kurti giliavandenį uostą, kuris būtų pastatytas ant dirbtinai atviroje jūroje supiltos salos. Prie šio varianto linkstama dėl to, kad dar labiau gilinti uosto nebebus įmanoma dėl aplinkosaugos reikalavimų - jūros vanduo gali skverbtis į Kuršių marias ir sunaikinti ekologinę sistemą. Tačiau galimybė priešais Melnragę įkurti uostą, nelabai žavi vietos gyventojų.
Kur tiksliai bus įkurtas giliavandenis uostas ir ar tokiam projektui apskritai bus duotas startas, spręs premjero Gedimino Kirkilo iniciatyva sudaryta darbo grupė. Prieš galutinai apsisprendžiant bus atlikti išsamūs tyrimai, tačiau atsakymas - teigiamas ar neigiamas turėtų būti pateiktas dar šiemet.
Savo žodį turėtų tarti ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Laukia logistikos plėtros Kaune
Sprendimo dėl tolesnės uosto plėtros laukia ir vietoje dirbančios krovos bendrovės. “Klaipėdos Smeltės” komercijos ir logistikos direktorius Eduardas Galuškinas pripažino, kad tiek Klaipėdoje, tiek kaimyniniuose uostuose, ypač Rygoje, pasigirsta ketinimų uostų teritorijose kurti gyvenamuosius ir net rekreacinius rajonus.
“Tačiau Klaipėdoje krovos kompanijos neturi tokių didelių teritorijų, kad dalies jų galėtų atsisakyti. “Klaipėdos Smeltė” yra suplanavusi visą savo teritoriją panaudoti krovinių krovai, - teigė įmonės atstovas. - Gyvenamieji namai yra įsikūrę visai šalia mūsų kompanijos teritorijos, tačiau ypatingo spaudimo iš miesto pusės nejaučiame. Atvirkščiai - jaučiame palaikymą. Klaipėdiečiai labai tolerantiškai žiūri į uostą.”
Net jeigu Klaipėdoje ir atsirastų giliavandenis uostas, laidoti senojo verslininkai nežada. Krovos kompanijos neabejoja, kad darbo turės ir senasis, ir naujasis uostas: į giliavandenį uostą užsuks dideli laivai, o dabartinėje uosto teritorijoje bus aptarnaujami iki 30-40 tūkst. tonų laivai.
Vis dėlto verslininkai linkę dairytis ne į tokią tolimą ateitį. Krovos kompanijos suinteresuotos kuo greičiau suaktyvinti verslo ryšius tarp Kauno ir Klaipėdos.
“Kaunas stovi labai geroje vietoje tranzito aspektu. Laikinoji sostinė yra šiek tiek atsilikusi pagal logistikos centrų plėtrą, tačiau jeigu Kauno laisvoji ekonominė zona įsibėgėtų sparčiau, tarp uosto ir Kauno turėtų užsimegzti glaudesni verslo ryšiai. Tokiu atveju dauguma krovinių iš Klaipėdos uosto būtų gabenami per Kauną. Ypač didelių perspektyvų turi konteineriais gabenami kroviniai. Didėjantys konteinerių srautai galėtų tapti Kauno logistikos centrų sėkmės garantu”, - įsitikinęs E.Galuškinas.
Įmonės atstovas neabejoja, kad Kauno ir Klaipėdos junginys būtų naudingas abiem miestams.
Maitina miestą
Šiuo metu uostas ne veltui vadinamas Klaipėdos miesto maitintoju. Uoste perkrauta tona krovinio Lietuvos ūkio subjektams (transporto, krovos kompanijoms, Lietuvos jūrų direkcijai ir kt.) suteikia 45 litus papildomų pajamų. Šiemet planuojama, kad uoste bus perkrauta 25 mln. tonų krovinių, o tai įmonėms duotų apie 1,125 mlrd. litų.
Lietuvos įmonės, eksportuojančios ar importuojančios produkciją per uostą, įgyja pranašumą konkurencinėje kovoje su įmonėmis iš tų valstybių, kurios neturi uosto. Dėl pigesnių transportavimo paslaugų jos gali pasiūlyti rinkai produktų pigiau nei konkurentai.
Taip pat akcentuojama uosto reikšmė ir siekiant užtikrinti kuo didesnę ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Ir šiuo metu, kai “Mažeikių nafta” negali gauti žalios naftos vamzdynais, žaliavą galima importuoti per Būtingės terminalą.
Iš viso su Klaipėdos jūrų uostu yra susiję apie 23 tūkst. žmonių, o tiesiogiai uoste dirba maždaug 7 tūkstančiai.
