Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai teigia, kad pirmosios atliekų deginimo stotys galėtų pradėti veikti 2013 metais.
Pasak KTU atstovų, deginant šiukšles poveikis aplinkai nebūtų didesnis nei deginant įprastinį kurą, o atliekų deginimui ES šalyse taikomi itin griežti reikalavimai. Pasak KTU Šilumos ir atomų energetikos katedros docento Kęstučio Buinevičiaus, Vokietijoje atliekų deginimo stotys stovi miestuose ir dėl to nekyla jokių problemų. Priešingai, K.Buinevičius įžvelgia daug teigiamų aspektų šiukšlių deginimo sistemoje.
„Pirma nauda – atliekų tvarkymas, nes jos pradeda užimti dideles teritorijas ir tai yra įvairių ligų šaltinis, grunto teršimas, išsiskiria dideli kiekiai dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą. Kitas dalykas – atliekų naikinimas. Mes atliekas sudeginame ir tuo pačiu gauname šilumą. Šilumingumas atliekų yra artimas drėgnos medienos", - sakė Kęstutis Buinevičius.
KTU mokslininkų paskaičiavimu, šilumos gautos iš šiukšlių deginimo pakaktų Kauno miestui vasarą apsirūpinti karštu vandeniu.
„Pagrindinis komunalinių atliekų tvarkymo būdas turėtų tapti deginimas. Mūsų paskaičiavimu, šiluma būtų naudojama karšto vandens gamybai. Tokiu būdu vasarą pilnai užtektų atliekų potencialo ir nereiktų naudoti pagrindinių kuro rūšių tokių kaip dujos ar mazutas", - sakė KTU Inžinerinės technologijos katedros docentas daktaras Gintautas Denafas.
Tiesa, šiukšlių deginimo stotys yra pakankamai brangios. Kaune planuojama statyti atliekų deginimo stotis, kuri per parą sunaikintų apie 500 tonų atliekų, kainuotų apie 100 milijonų eurų.
Pasak KTU atstovų, Klaipėda jau parengusi studijas šiukšlių deginimo stočių įrengimui, Vilnius po truputį juda į priekį. Prasčiausia situacija Kaune, kur reikalai juda lėčiausiai.
Miestui šiukšlių deginimas – per brangus
Kauno savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika teigia, kad atliekų deginimas miestui būtų naudingas, tačiau mano, kad toks atliekų tvarkymo būdas Kauno miestui būtų per brangus.
„Atliekų deginimas būtų naudingas miestui. Tai padėtų išspręsti sąvartynų eksploatavimo problemą ir prailginti jų eksploatacijos laiką. Po deginimo lieka apie 20 proc. atliekų. Tačiau atliekų deginimas – brangus malonumas. Ne visos turtingos ES šalys tai gali sau leisti. Savivaldybė būtų nepajėgi savo lėšomis įgyvendinti plano. Tam reikalingos ir Vyriausybės dotacijos, ES lėšos. Aplinkos ministerija šiam klausimui taip pat galėtų skirti daugiau dėmesio", - sakė R.Noreika.
