Pasak V.Juodsnukio, iš Lenkijos įvežant pigesnį uogų derlių, susidaro užburtas ratas. Žmonės pageidauja šviežių lietuviškų braškių, tačiau dėl didesnių kainų jas vangiau perka.

Tai patvirtino ir prekiautojai, trečiadienį pardavinėję braškes turguose. Sostinės Kalvarijų turgavietėje po šešis litus už kilogramą braškes siūliusi senyva moteris sakė, kad žmonės nori pigesnių.

„Bet gi pas mus – naminės, šįryt su anūkais skynėm, o Lenkijoje, kad greičiau prisirptų ir negestų, beria kažkokiais milteliais“, - sakė senolė.

Po keturis litus už kilogramą Lenkijoje augintų braškių prašiusios prekeivės nuomonė buvo kita. „Žemė visur ta pati“, - sakė moteris, tačiau vėliau pripažino, kad namuose be trąšų augintos uogos, nors kartais ir prasčiau atrodo, yra skanesnės.

„Mūsų braškės - beveik ekologiškos, nes retas ūkininkas turi laistymo ir maitinimo sistemas. Lenkijoje ir visoje Europoje tie augalai prievarta šeriami amino rūgštimis ir kitokiomis cheminėmis priemonėmis, todėl jų išvaizda šiek tiek gražesnė, tačiau vertė - nelyginamai prastesnė“, - įsitikinęs V.Juodsnukis.

Nežino, ką perka

Paklaustas, kur žmonėms ieškoti lietuviškų uogų, braškių augintojų draugijos pirmininkas įspėjo, kad turguose masiškai sukčiaujama, lietuviškomis vadinamos ir iš Lenkijos perdirbimo įmonių atvežtos braškės.

„Kiek turgų apvažiavau, žmonės skundžiasi nežinantys, ką perka. Ir draugijoje dėl to netyla skambučiai“, - pridūrė DELFI pašnekovas.

Įtarimų, kad lietuviškomis vadinamos atvežtinės braškės, kilo ir mums. Kai kurie prekeiviai už tokių uogų kilogramą prašė po 4 litus, tačiau abejonių kėlė tai, kad jos ne tik nesiskyrė nuo lenkiškų, bet ir buvo beriamos iš dėžučių su užsienietiškais užrašais.

Paklaustas, kaip atskirti Lietuvoje augintą braškę nuo atvežtinės, uogų augintojas pripažino, kad vizualiai jos nebūtinai skiriasi. „Tačiau galiu pasakyti, kuo atvežtinė skiriasi nuo mūsiškės, - sakė V.Juodsnukis.

Anot jo, iš svetur uogos vežamos tūkstančius kilometrų, tai trunka daugiau nei parą: „Per tokį laiką išsaugoti nepažeistą uogą – neįmanoma, tad ją reikia apdoroti konservantais, kad gerai atrodytų ir negestų“.

Draugijos pirmininko žiniomis, šiemet Lenkijoje augintos braškės į mūsų šalį vežamos ne iš augintojų, bet iš perdirbėjų.

„Perdirbimo įmonėse uogos pigios, perkamos po du zlotus. Tačiau jos Lietuvą pasiekia net ne per du, o kartais ir per tris tarpininkus“, - sakė pašnekovas.

Norintiems paskanauti lietuviškų uogų, draugijos pirmininkas patarė jų ieškoti prekybos centruose: „Anksčiau krepšeliuose buvo pardavinėjamos ispaniškos braškės, o dabar po truputį ir lietuviškos“.

Parduotuvėms uogas tiekiančiai įmonei V.Juodsnukis braškes sakė pardavęs už 5 litus. Tačiau pirkėjui jos atsieis brangiau, „iki 6 litų už kilogramą“.

Nėra kam skinti

Uždarosios akcinė bendrovė „Dembavos medelynas“ direktorė Vitalija Kuliešienė sakė, jog šiemet prie Panevėžio auginami tik braškių sodinukai. „Pačių braškių atsisakėme dėl darbo jėgos stygiaus, nes nebėra kam skinti, be to labai daug nuostolių pridarydavo paukščiai“, - sakė medelyno vadovė.

Sumažėjus konkurencijai, Panevėžio turguose lietuviškų braškių kilogramą prekiautojai siūlo po 6-7 litus, atvežtinės kainuoja nuo 3,5 iki 5 litų. Galima gauti ir už tris, bet tokios jau būna senesnės ir prastos kokybės.

Panašios braškių kainos šią savaitė buvo ir kituose šalies miestuose. Alytuje kilogramas lietuviškų uogų kainavo 5-6 litus, brangiau nei kitur - net po 8 litus - už kilogramą braškių mokėjo Kupiškio gyventojai.

Turgavietėse kalbinti žmonės DELFI sakė kol kas braškes perkantys tik valgymu, o virimui lauksiantys pigesnių. Tikimasi kad po trijų savaičių braškių kainos nukris iki 1,5-2 litų už kilogramą.