Kova dėl taršos leidimų stiprėja

Energetikos ir pramonės įmonėms besigrumiant dėl apyvartinių taršos leidimų, Vyriausybės laukia sunkus uždavinys, kokiais principais padalyti Briuselio Lietuvai skirtą leidimų kvotą, kuri, neabejojama, bus daug mažesnė nei pageidavo šalies įmonės, rašo dienraštis "Verslo žinios".

AB "Akmenės cementas" (AC), kuriai nuo 2008 m. planuojama skirti ATL trečdaliu mažiau nei įmonė sunaudojo pernai, neseniai pranešus, kad tokiu atveju cementas brangtų apie 40 proc., šilumininkai suskubo pareikšti, kad jei dalis leidimų bus atimta iš šilumos tiekimo įmonių ir atiduota AC, šiluma vartotojams pabrangtų maždaug dešimtadaliu.

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, per pastaruosius ketverius metus šilumos tiekimo įmonės į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį sumažino 30 proc., o į šilumos ūkio atnaujinimą bei kūrenimo biokuru technologijas investavo apie 700 mln. litų, daugiausia iš bankų skolintų lėšų.

Negavusios pakankamai ATL ir negalėdamos nepanaudotų parduoti, įmonės turėtų didinti šilumos kainas vartotojams, kad galėtų grąžinti paskolas. Planuojama, kad skirstant 11 mln. nacionalinę ATL kvotą, cemento pramonei būtų skirta 0,78 mln. ATL, o tai 32 proc. mažiau, nei AC leidimų panaudojo praėjusiais metais.

AC vadovas Artūras Zaremba sako, kad jei įmonė negaus papildomų ATL, ne tik brangs cementas, bet kils ir sunkumų įgyvendinant 290 mln. litų vertės sauso cemento gamybos būdo diegimo investicinį projektą, kuris leis mažinti taršą anglies dvideginiu.