Saulėtą vasaros pavakarę ąžuolų pavėsyje įsitaisęs atrakcionų parkas, rodos, turėtų knibždėte knibždėti vaikų. Tačiau panašu, kad aptarnaujančiojo personalo čia daugiau nei norinčiųjų suptis.
Horizonte pasirodęs vaikas su tėvais nelieka nepastebėtas. Pensinio amžiaus moteris, prižiūrinti bene pusę parko atrakcionų, atskuba ir mielai pataria, ką verta išbandyti. Jei vaikas per mažas suptis vienas, gali kartu suptis ir suaugusysis, o mokėti reikės tik už vaiką. Pasodins į geriausią vietą ir palinkės gero vėjo.
Deja, senųjų karuselių skleidžiamas dundėjimas pirmą kartą čia patekusiam mažajam pramogautojui nekelia pasitikėjimo, susirūpinusiu veidu iš karuselės ištrūkęs vaikas nesiveržia ir prie kitų įrenginių.
Garbaus amžiaus Vytauto parko prižiūrėtoja tik skėsčioja rankomis paklausta, kurgi dingo vaikai. “Turbūt visi nuėjo į iš Čekijos ar Olandijos atvežtus atrakcionus, kurie stovi ten, prie Neries”, - spėjo ji. Tiesa, ir seniesiems atrakcionams buvo nebloga diena - lankėsi kelios vaikų ekskursijos.
Laukia bankroto
Bene daugiausiai adrenalino iš visų dabartinių sūpynių jau ūgtelėjusiems vaikams suteikia “Orbita”, suptis joje kainuoja brangiausiai - 4 litus. Vis tik ir ji daugiau laiko ilsisi, nei uždirba pinigus. Prieš kelerius metus vaikystę ant “Orbitos” mėgdavo prisiminti vestuvininkai, tik pastaruoju metu ir jų neliko.
“Į Vytauto parką užsuka nebent Kauno patriotai. Lankytojų mažai, vegetuojam, kol bankrutuosim. Girdėjau, kad čia galvojama statyti gyvenamuosius namus. Būtų gaila, jei kauniečiai netektų šio parko”, - dūsavo be darbo sėdėjusi pensinio amžiaus moteris.
Ilgametė Vytauto parko darbuotoja ilgesingai prisimena “Siurprizą”, kuris kadaise stovėjo kitoje Parodos gatvės pusėje, taip pat daugelio mėgtą “Ramunę”. Žole užžėlė traukinuko bėgiai, o sulūžę ir pavojų keliantys “Laiveliai” privirinti, kad kas nesugalvotų jais suptis.
Iš viso parke veikia apie 10 praėjusį šimtmetį menančių atrakcionų, taip pat galima užsukti į kreivų veidrodžių kambarį, šaudyklą bei autodromą. Greta senųjų siūloma ir naujų pramogų. Pavyzdžiui, už 4 litus 3,5 minutės paplaukioti akumuliatoriumi varoma gumine valtele nedideliame apvaliame baseine, už 2 litus penkias minutes pašokinėti “Oro pilyje” ar už 6 litus pavairuoti po parką elektra varomą vaikišką automobilį.
Lankytojai neturėtų dvejoti, ar siūlomos pramogos saugios. Greta kainoraščio administracija skelbia: “Pramoginiai įrenginiai patikrinti TUV technika ir yra tinkami naudoti.” Ką reiškia “TUV” - spręsti patiems klientams.
Kalba apie investicijas
Visi šie atrakcionai ir žemė po jais - privačios bendrovės “Vytauto parkas” rankose. Jos direktorius Ričardas Šidlauskas teigė, kad ateityje numatyta atrakcionus pakeisti naujais. Jis negalėjo pasakyti, po kelerių metų tai įvyks, kiek milijonų litų tai gali kainuoti ir iš kur jie bus paimti. Esą šiuo metu yra rengiamas projektas, skaičiuojama, kiek reikėtų lėšų.
“Žiūrėsime, kaip į tai reaguos miestas, juk tai nemažos investicijos”, - kalbėjo “Vytauto parko” direktorius. Jo teigimu, šiuo metu atrakcionai nėra nei nuostolingi, nei pelningi. Kitaip tariant, vegetuoja.
Kiek žmonių pasinaudoja parke siūlomomis paslaugomis, jis taip pat negalėjo pasakyti. “Mes nevedame statistikos, yra žmogus, kuris visa tai iš mūsų nuomoja, mes nelabai domimės, ką jis ten dirba”, - sakė R.Šidlauskas.
Ar senosios sūpynės bus išmontuotos, ar išsaugotos, “Vytauto parko” direktoriaus teigimu, dar nėra nuspręsta. Esą konsultuojamasi su architektais, žvalgomasi Europoje.
Paklaustas, ar negalvojama keisti Vytauto parko paskirties, R.Šidlauskas atsakė: “Dėliojama koncepcija, kaip ten padaryti kažką naudinga, kad būtų kur ateiti išgerti kavos.” Tačiau galutinis sprendimas esą dar nepriimtas, pasikeitimų gali būti įvairių.
Išsigelbėjimo šiaudas - draustinis?
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius tikino nė negirdėjęs apie tariamas privačių asmenų užmačias Vytauto parke statyti gyvenamuosius namus.
Jei vis tik būtų norima tai daryti, pasak jo, tektų keisti miesto Bendrąjį planą, nes šiuo metu ši teritorija turi parko-skvero statusą. Be to, paveldo sargai parką yra įvardiję kaip turintį kultūros vertybės požymių, tai tarsi labiau apriboja kitokios veiklos atsiradimą.
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis paaiškino, kad šiame parke vertingiausias yra nedidelis statinys, vadinamasis kurhauzėlis. Ar turi kokią nors vertę senosios karuselės, pasak R.Miliukščio, turėtų nuspręsti Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, jis pažadėjo, kad tai bus svarstoma.
Vytauto parkas yra įtrauktas į šiuo metu steigiamą Žaliakalnio istorinės dalies apsaugos reglamentą, o teritorija bus vadinama draustiniu. Dokumente bus konkrečiai nustatyta, ką galima statyti minėtoje miesto dalyje. Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistės Danutės Rūkienės įsitikinimu, nebent draustinio statusas šią teritoriją gali apsaugoti nuo statybų invazijos.
“Tačiau konkrečiai šiam parkui apribojimų nėra. Visus stadionus bandome įrašyti atskirai, kad jų neužstatytų, o iki Vytauto parko nė nepriėjome”, - komentavo D.Rūkienė.
Laikinai einantis Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjo pareigas Liutauras Tarbūnas patikslino, kad Vytauto parkas nėra įtrauktas į saugomų kultūros vertybių sąrašą. Čia tebesisukančios karuselės, pasak jo, yra sovietmečio palikimas ir jos tikrai nebus siūlomos pripažinti saugomais objektais. “Tai nebent Grūto parko lygmens vertybė”, - pajuokavo paveldosaugininkas.
