Spaudos konferencijoje Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas džiaugėsi, kad visi skeptikai, šią zoną vadinę "mirusia idėja", klydo. "Tiesa, LEZ dar gyvena tik kūdikystės amžių, bet turi rimtų ir pagrįstų ambicijų sparčiai augti ir stiprėti", - sakė P.Vasiliauskas. Nors parengiamieji darbai užtruko kelerius metus, daugiausia dėl įvairių biurokratinių trukdžių, Klaipėdos LEZ tapo pirmąja ir kol kas vienintele veikiančia laisvąja ekonomine zona Lietuvoje iš trijų planuotų įkurti. Tačiau praėjus vos pusei metų po to, kai Vyriausybei patikslinus zonos veiklos pradžios sąlygas Klaipėdos LEZ pradėjo veiklą, jos vadovai neabejoja, kad sėkmingai startavusi ji ir toliau aktyviai plėsis: kitąmet čia turėtų būti pradėtos statyti mažiausiai dar dvi naujos gamyklos, kuriose bus sukurta keli šimtai naujų darbo vietų.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas įsitikinęs, kad iki šių metų pabaigos turėtų būti pasirašytos sutartys su minėtais dviem investuotojais, mat Lietuvos ir Vokietijos bendrovė numatė LEZ statyti naują pakuotės pusfabrikačių gamyklą, o kita užsienio bendrovė ketina investuoti 12 milijonų litų į maisto perdirbimo įmonę.

Šiuo metu, išsinuomojusi 3 hektarus žemės, žuvies perdirbimo gamyklą Klaipėdos LEZ jau pradėjo statyti Danijos bendrovė "A.Espersen A/S", gaminsianti šaldytos menkės pusfabrikačius. Investicijos į įmonę, kurioje bus sukurta apie 250 naujų darbo vietų, sieks 16 milijonų litų.

Be to, liepos mėnesį LEZ įmone tapo jau kelerius metus šios zonos teritorijoje veikianti Vokietijos ir Japonijos koncerno "Siemens-Yazaki" antrinė bendrovė "SY Wiring Technologies", kuriai planuojant verslą Lietuvoje ateityje labai svarbūs bendrieji veiklos kaštai ir mokesčių lygis.

Iki šiol į Klaipėdos LEZ infrastruktūrą valstybė ir uostamiesčio savivaldybė jau investavo apie 5 milijonus litų. Magistraliniam keliui užbaigti dar reikia apie 900 tūkstančių litų. Kaip buvo numatyta iš anksto, pirmajame etape infrastruktūra išplėtota tik 85 hektaruose teritorijos. Ją planuojama pritaikyti iki 2008 metų.

"Ši zona atitinka šalies ūkio poreikius. Ji pritraukia kapitalo, čia kuriamos naujos darbo vietos, diegiamos naujos technologijos", - sakė ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius. Anot jo, visa tai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Kita vertus, neabejotinai stiprėja mūsų šalies konkurencinės pozicijos prieš kaimynines valstybes pritraukiant užsienio investicijas, didėja Klaipėdos uosto patrauklumas, sakė ūkio viceministras.

Įstatymais numatyta, kad Klaipėdos LEZ, užimanti 205 hektarų teritoriją, veiks iki 2045 metų. Joje veikiančios įmonės naudojasi pelno mokesčio, nekilnojamojo turto, kelių, kitomis mokesčių lengvatomis. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas P.Vasiliauskas pažymėjo, kad visomis šiomis lengvatomis investuotojai galės naudotis ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nes jos nustatytos neperžengiant ES leidžiamo valstybės pagalbos lygio.