Atlyginimą ir mokesčius mokėti turi pirmoji įmonė, įdarbinusi žmogų, o už darbų saugą, žmogaus sveikatą, darbo taisykles atsako ta įmonė, kurioje darbas atliekamas.
Anot ministrės, tai yra pasiteisinusi praktika Europos Sąjungoje.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI sakė, kad ir dabartiniai darbo santykius reglamentuojantys įstatymai leidžia darbo nuomą, tačiau niekur nėra suformuota, ką tai reiškia.
Jis ragina kuo greičiau ir aiškiau ją apibrėžti atskiriant paslaugų pirkimo ir darbo nuomos sąvokas.
„Mes turime tokius atvejus kaip „Mažeikių naftoje", ten samdomos kitos įmonės atlikti tuos pačius darbus, kuriuos atlieka darbuotojas, taigi realiai gaunasi kaip darbo nuoma, bet tai įvardijama kaip rangovinis darbas ir skiriasi darbo užmokesčiai", – sakė pašnekovas.
A. Černiauskas sako žinantis kelias bendroves, kurios bandė nuomoti darbuotojus Lietuvoje, tačiau bankrutavo ir neatsiskaitė su dirbusiais žmonėmis.
Jis mano, kad darbuotojų nuoma ypač praverstų mažytėms įmonėms, nes jos galėtų laikinai pasiskolinti darbuotoją, kurio neišgali pasisamdyti.
