Kaip DELFI sakė darbo grupės, rengusios šį projektą vadovas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas, toks pasiūlymas valstybei nekainuotų daugiau nei GPM mažinimas iki 24 proc. Perėjimas prie 24 proc. GPM visiems būtų kainavę maždaug 776 mln. Lt per metus.

Pašnekovas skaičiuoja, kad GPM tarifą pirmajam uždirbama tūkstančiui litų sumažinus iki 15 proc. darbuotojo pajamos padidėtų 82 Lt per mėnesį. 60 proc. Lietuvos dirbančiųjų per mėnesį gauna maždaug 1000 Lt užmokestį.

Darbo grupė buvo parengusi du progresinių mokesčių variantus. Pirmasis – nuo kitų metų visiems gyventojams GPM mažinti iki 24 proc., kaip tai buvo numatyta anksčiau, o uždirbantiems mažiau nei vidutinis šalies atlygis taikyti 15 proc. GPM, toks variantas šalies biudžetui būtų kainavęs maždaug 1 mlrd. 272 mln. Lt per metus.

Antruoju variantu siūlyta GPM tarifą palikti 27 proc. tiems, kurie uždirba daugiau nei vidutiniškai, o uždirbantiems mažiau taikyti 15 proc. GPM. Toks siūlymas šalies biudžetui būtų atsiėjęs maždaug 500 mln. Lt.

Verslininkai prieštarauja socdemų idėjai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Rimas Varkulevičius tvirtino, kad progresiniai mokesčiai didintų administravimo išlaidas, nes mokesčių administravimas tampa sudėtingesnis, taip pat jie mažintų taupymą ir lėtintų pragyvenimo lygio augimą.

Pramonininkai piktinasi dar ir dėl to, kad politikai nesidalija planais, kaip toliau bus keičiama mokesčių sistema ir nuogąstauja, kad dabartinis siūlymas gali būti pradžia labiau diferencijuojant GPM.

„Įgyvendinus progresinę mokesčių sistemą biudžetas netektų daugiau pajamų, ypač regioniniu atžvilgiu. Blogės Lietuvos įvaizdis, bus sunkiau išlaikyti geriau apmokamus specialistus, atsiras sunkesnė „vokelių" forma", – sakė jis.

„Tik ką pasiskelbusi, kad įveda naują mokesčių sistemos reformą, mažina darbo jėgos mokesčius staiga Lietuva keičia savo poziciją. Aš manau, kad mes ir taip tą įvaizdį kaip ir jokį turime, tai dar tokiais savo politiniais sprendimais mes jo nepagerinsime", – antradienį LPK posėdyje sakė Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Ji kritikuoja šį sprendimą dėl to, kad didžiausiais mokesčiais bus apkraunami specialistai, o ne įmonių savininkai.

„Jeigu iš tikrųjų mes apmokestinsime specialistus, jie dirbs kitur, kitose šalyse", – sakė R.Skyrienė.

Be to, anot jos, tai skatintų vengti mokesčių. Investuotojų forumo vykdančioji direktorė ragina neskatinti pavydo politikos ir taip susipriešinusioje Lietuvos visuomenėje.

„Mes dar imamės žingsnių, kurie didina infliaciją, tikrai nemažina atskirties, didina vartojimą ir mažina taupymo lygį šalyje", – tvirtino ji.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius kritikuoja dabartinę Vyriausybę laužant pažadus, nes dar ankstesnės Vyriausybės programoje buvo numatyta GPM mažinti iki 24 proc., o šios – esant galimybėms ir toliau mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

„Sprendimai buvo priimti, verslo bendruomenė tai turėjo galvoje", – sakė jis.

Tuo tarpu ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėja socialinės politikos klausimams Giedrė Purvaneckienė tvirtino, kad šiuo siūlymu siekiama subalansuoti visų visuomenės grupių pajamas ir mokesčių naštą.

„Lietuva labai negražiai atrodo Europoje ir kitur, nes čia tarp "viršūnėlių" ir "šaknelių" yra vienas iš didžiausių skirtumų", – sakė ji.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją