„Šios priemonės atsisakėme ne dėl brangumo, o nenorėdami traumuoti žmonių, kuriems galbūt atsitiko nelaimė, o taip pat aplinkinių, kurie, pamatę, kad kažkas pasisiojo, gali nebenorėti lįsti į vandenuką“, - DELFI sakė „Vichy“ vandens parko generalinis direktorius Saulius Budrevičius.
Minėtą problemą vilniečiai išsprendė įsirengę gerą filtravimo sistemą, kuri leidžia vandenį išvalyti keletą kartų dažniau, nei įprasta. „Mūsų sistema gerokai viršija Sveikatos apsaugos reikalavimus filtravimo sistemoms“, - pabrėžė S.Budrevičius.
Vaikai, kurie ir yra potencialiausi vandens teršėjai, į šio parko pramogas bus įleidžiami su sauskelnėmis. „O dėl suaugusių žmonių, tikimės, kad jie naudosis sanitariniais mazgais“, - vylėsi „Vichy“ vandens parko vadovas.
„Pas mus parke taip pat yra pakankamai sanitarinių mazgų, - kolegai antrino Druskininkų vandens parko technikos direktorius, - tad nesivarginti iki jų nueiti gali tik nekultūringi žmonės. Darbuotojai nemato, kai jie sisioja į vandenį, tačiau yra kaip yra“.
Uždaruose vandens telkiniuose amonio kiekį privaloma tikrinti kiekvieną mėnesį, jis neturi viršyti nustatytos normos. Pasak V.Chochos, Druskininkuose, pagal higienos reikalavimus, vandenyje esantis šlapimas neutralizuojamas cheminėmis medžiagomis.
Paklaustas, kodėl kitų šalių dirbtiniuose vandens telkiniuose įprasta vandens kontrole neapsiribojama, lankytojai drausminami pačioje pradžioje minėtu būdu, Druskininkų pramogų parko atstovas sakė, kad Lietuvoje kitos tradicijos.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje, kitose šalyse žmonės į pirtis eina be maudymosi kostiumėlių, o Druskininkuose tokių pasitaiko tik vienas kitas“, - palygino technikos vadovas.
Pasak gydytojo higienos toksikologo Sauliaus Majaus, Vakarų Europos senbuvėse besišlapinančiųjų į baseinus daug mažiau, nes ten į vandenį dedama specialių medžiagų, kurios nurausvina šlapimu užterštą vietą.
„Kita vertus, šlapimas yra sterilus, mikrobais neužterštas dalykas, tad čia labiau kultūros, o ne sveikatos apsaugos problema“, - apibendrino DELFI pašnekovas.
