Departamentas teigia, kad skirtumą tarp pirmojo ir antrojo BVP įverčio lėmė ketvirtinė informacija apie spartesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio statybos darbų apimties augimą.

Statybos darbų atlikta 43 proc. daugiau nei per atitinkamą 2006 m. laikotarpį.

Perskaičiavus pridėtinę vertę, gauta, kad ji statyboje išaugo net 31,1 proc. Pridėtinė vertė statyboje sparčiausiai auga jau šeštą ketvirtį iš eilės.

Aukšti augimo tempai taip pat nustatyti prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto ir ryšių (11,5 proc.), finansinio tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto bei kito verslo (11,1 proc.) paslaugų grupėse, kurių augimo tempai viršijo vidutinį.

Ne rinkos paslaugų (7,0 proc.), žemės ūkio ir žuvininkystės (4,2 proc.) ir pramonės veiklos rūšių įmonėse (1,2 proc.) pridėtinės vertės augimas buvo lėtesnis už šalies BVP augimo tempą.

Nuolat augančios pajamos (kompensacija dirbantiesiems išaugo 17,0 proc.) ir toliau skatino vartojimo išlaidų didėjimą.

12,2 proc. išaugo namų ūkių galutinis vartojimas. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimo tempas buvo lėtesnis – 7,5 proc.

Sparčiausiai augo išlaidos bendrajam pagrindiniam kapitalui formuoti (22,5 proc.). Tam įtakos turėjo labai spartus statybų augimo mastas.

Prekių ir paslaugų importas ir vėl augo sparčiau (12,4 proc.) nei prekių ir paslaugų eksportas (7,7 proc.).