Iš esmės ta 300 milijonų litų kaina yra ne kas kita, o tarsi varžytinių lubos. Nepavykus prekybai jos kaskart bus leidžiamos žemyn. Dabartinis jų aukštis yra nustatytas ne iš akies, o atsižvelgiant į visas bankrutavusios kineskopų gamyklos skolas – 299 milijonus litų.

2006 metų pavasarį sudarytoje „Ekrano“ finansininkų turto vertinimo ataskaitoje buvo nurodoma, kad bendrovės turtas vertas net 502 milijonų litų.

Šiemet savo išvadas dėl bendrovės turto vertės, kreditorių užsakymu, buvo pateikę ir nepriklausomi nekilnojamojo turto (NT) ekspertai. „Ekrano“ nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą jie įvertino tik 67 milijonais litų. Pastarųjų analizė yra tik rekomendacinio pobūdžio. NT ekspertai pripažįsta šiek tiek sumažinę turto vertę, nes kai rinkai vienu metu pasiūloma daug nekilnojamojo turto, kainos krenta.

Kokia „Ekrano“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė, tiksliau parodys varžytinės. Rinkos analitikai mano, kad vienų varžytinių nepakaks parduoti turtui, ir prognozuoja, kad pirkėjams gerokai pavyks numušti kainą.

Neatmetama, kad toks pramonės monstras kaip viena prekė apskritai nesudomins potencialių pirkėjų, todėl „Ekrano“ turtą teks pardavinėti dalimis.

Varžytinės birželį

„Ekrano“ kreditorių komitetas nustatė varžytinių kainą nelaukdamas teismo nutarties, pagal kurią bendrovė būtų oficialiai paskelbta likviduojama. Į teismą su prašymų priimti tokią nutartį kreditoriai kreipėsi gegužės 9 dieną – priimti sprendimą privaloma per 30 dienų.

„Varžytinės bet kokiu atveju – bus priimtas teismo sprendimas ar nebus – įvyks birželio mėnesį, – patikino G.Gelčys. – Įstatymas nedraudžia kreditoriams pardavinėti skolininko turtą ir iki likvidavimo pradžios – skiriasi tik prekybos ypatumai“.

Skubėti kreditorius verčia ir „Ekrano“ priežiūros išlaidos. Dar viena žiema su „Ekranu“ kreditoriams kainuotų vėl šimtus tūkstančių litų.

Tačiau kad ir kokios bus tos pirmos varžytinės, dalis kreditorių jau dabar supranta liksiantys prie suskilusios geldos. Tik 1,5 procento viso „Ekrano“ turto neįkeista. Kitaip tariant, laisvo turto, į kurį pretenduoja visi kiti kreditoriai, vertė gerokai mažesnė už bendrovės paliktas skolas.

Teisininkai dirba

„Ekrano“ skolos siekia 299 milijonus litų. Iš jų įkaitų turėtojai – komerciniai bankai – yra pareiškę 178,9 milijono litų vertės kreditorinių reikalavimų. Įmonė daugiausia liko skolinga SEB Vilniaus bankui – 73 milijonus litų. Beje, tai tik 3 milijonais mažesnė suma, nei ta, kuria NT ekspertai yra įvertinę visus 209 tūkstančių kvadratinių metrų ploto „Ekrano“ pastatus.

Pirmos eilės kreditoriams – darbuotojams – skola siekia 9,3 milijono litų, antros eilės („Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija) – 26,7 milijono litų ir trečios eilės – 84 milijonus litų. Skola „ekraniečiams“ nuo 2006 metų pavasario sumažėjo 52 procentais, tačiau jie iki šiol nė cento negavo iš bendrovės kasos. Pinigus jiems skyrė Valstybės garantinis fondas.

Yra vilčių, kad bankrutavusios bendrovės kasa šiek tiek gali būti papildyta po to, kai kreditorių samdyti teisininkai baigs tirti paskutinių „Ekrano“ 36 mėnesių gyvavimo skaidrumą. Atsakymai dėl visų abejotinų sandorių ir net galimų pinigų plovimo iš bendrovės kasos į privačias kišenes atvejų bus duoti taip pat artimiausiomis dienomis. Kilus pagrįstiems įtarimams dėl kai kurių sandorių teisėtumo, kreditoriai kreiptųsi pagalbos į teismus.